2019-uosius palydėdami ir peržvelgdami drąsiai galime teigti, jog tai buvo ryškiausi Lietuvos operos metai užsienyje. Nuo Venecijos bienalės, iki Metropoliteno Niujorke ir La Scalos Milane, – lietuvių kūrėjų muzika ir balsai skambėjo ryškiausiose menų mekose. Tikėdamiesi, jog ausį glostantys garsai toliau nesustos, Vilnius City Opera kūrėjai skelbia du neeilinius pasirodymus artėjančiais metais, – į maestro Gintaro Rinkevičiaus ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro namus – Kongresų rūmus – grįžta publikos numylėtinis „Faustas“ su Edgaru Montvidu ir Almu Svilpa priešakyje, bei dar šviežumu alsuojanti „Pikų dama“.
„Mane visuomet traukė realaus ir mistinio pasaulio sąveika, slaptos žmogaus pasąmonės fantazijos ir ribinė situacija, kurioje neapčiuopiamas troškimas aptemdo akis taip, jog tampa žiauria tikrove. „Pikų damoje“ šis emocijų ir galimybių spektras yra tiesiog neribotas, todėl paskutinė mūsų premjera emociškai sugrąžino į geriausius „bohemiečių“ laikus, kuomet dirbdavome dieną – naktį, kurdami savo pasaulį. Kažkuria prasme tai buvo pirmosios kūrybinės komandos sugrįžimas, su kuria ir stačiau pirmąjį pastatymą Lietuvoje“, – atrodo visiškai neseniai praūžusios premjeros dvasia dalinasi režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Jos minėtoje kūrybinėje komandoje sutinkame ir vieną ryškiausių, pasaulyje nusipelniusių šviesų dailininkų, – Peter Mumford, po penkerių metų pertraukos su keliais kartais didingesne fantazija grįžusį kostiumų dizainerį Juozą Statkevičių, ir prie jų prisijungusį taip pat ne pirmą kartą su VCO bendradarbiaujantį video menininką Rimą Sakalauską bei siurrealistines projekcijas, padėjusias kurti emocijomis kunkuliuojančią erdvę.
„Pikų damos“ pastatymas savyje talpino ypatingai didelį energijos užtaisą, – būtent į jį, po pasaulinių triumfų grįžo Asmik Grigorian, atsinešusi vulkaniškos jėgos, leidusios išbandyti ją dominusias naujas spalvas Lizos vaidmenyje, kurį jau po poros metų ji atliks Paryžiaus operoje. Kostas Smoriginas viduryje repeticijų periodo dar spėjo sudainuoti Tomskį Maskvos Didžiajame teatre, o Kristian Benedikt atidavė visą save, gludindamas Germano vaidmenį, kurį šiomis dienomis atlieka ne kur kitur, o Niujorko Metropoliteno operoje. „Net mūsų primadoną Ireną Milkevičiūtę pavyko įkalbinti Grafienės vaidmeniui! Ir ji buvo tiesiog pritrenkianti – dar niekada jos nematėme tokiame tamsiame, charakteriniame amplua.
Ir visa tai – Vilniuje! Nesvarbu, kad aptriušusioje, su kyšančiais iš grindų vinimis, salėje, ant remonto ribos balansuojančiuose ir byrančiuose Kongresų rūmuose… Aš pati sumušiau savo asmeninį rekordą ir prieš pat premjerą repetavau 18 valandų be pertraukos! Tad kokybė buvo tokia, jog materiali aplinka išgaravo vos mostelėjus Gintaro Rinkevičiaus batutai…“, – prisimena režisierė, teigdama, jog būtent ši premjera buvo ir yra kiekvieno atskirai ir visų „bohemiečių“ kartu sukurta sėkmė, į kurią buvo sunešta visa kas geriausio sukaupta per visus trylika gyvavimo metų, kovojant su nepritekliumi, laiko ir finansų stoka. „Visus trylika metų buvome ir esame Lietuvos operos Alternatyva. Šie metai mums buvo sėkmingiausi užsienio pripažinimu, bet iš esmės tai ir yra šio didelio darbo ir dešimtmečio investicijos rezultatas.“, – didžiuojasi D. Ibelhauptaitė.
„Pikų dama“ – kūrinys apie žmogaus sumaterialėjimą, grobuoniškumą, savanaudiškumą, žavėjimąsi pinigais ir pozicija visuomenėje, vardan to parduodant meilę, sielą ir jausmus… Toks velnio sandorio motyvas, tęsia „Fausto“ temą apie žmogaus gyvenimo pasirinkimus ir pasekmes. Į balandžio mėnesio spektaklius grįžta premjerinė solistų sudėtis: garsiausias pasaulio sales 2019 metais su koncertiniu turu apkeliavęs Edgaras Montvidas, Berlyno Operos žiūrovus savo Mefistofeliu pritrenkęs Almas Švilpa, dešimtmetį Vokietijoje praleidęs Laimonas Pautienius ir įtaigioji Ieva Prudnikovaitė.
Nors švenčių metu laukiame stebuklų, visgi svarbu prisiminti, jog visi jie gyvenime yra kuriami darbu ir didžiuliu atsidavimu. Būtent tokių pastangų dėka gimsta VCO magija, savyje talpinanti ir blizgų fasadą, ir jo tamsiausią vidų, gražiausius kostiumus ir po jais slypinčius pagundų suviliotus daugiabriaunius personažus, kuriuos meistriškai kuria geriausi Lietuvos ir pasaulio solistai, dizaineriai, dailininkai ir, žinoma, muzikantai. VCO tiki, jog klasikinė kultūra yra ta erdvė, kurioje su žiūrovu verta bendrauti itin prasmingomis ir naudingomis temomis, drąsiai verčiant vieni kitus mąstyti apie šių dienų aktualijas, nepamirštant, jog visose iš jų slypi kūrybos stebuklo dalis.
