Vilniuje, Lukiškių aikštėje, šeštadienį bus minimas 1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimas.
Anot organizatorių, renginyje dalyvaus motociklininkai, šauliai, patriotinių organizacijų nariai.
„Tavo atsinešta ir uždegta atminimo žvakelė bus šilta sąsaja su tais, kurie kovojo ir krito už tai, kad gyventume, mylėtume ir kalbėtume gimtąja kalba“, – teigiama pranešime.
Po to Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyks vėliavų pakėlimas.
Šis sukilimas tiek visuomenėje, tiek tarp istorikų nėra vertinamas vienareikšmiai.
Birželio sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną Kaune, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą.
Prieš sovietų valdžią kovojantiems partizanams vadovavo stichiškai susidaręs Vietinės apsaugos štabas. Kaune veikė 26, miesto apylinkėse – dar 16 partizanų būrių. Iš viso jie turėjo apie 3 400 kovotojų.
Kaune sukilimas truko iki birželio 25, kai kuriose kitose vietovėse – beveik visą pirmąją SSRS ir Vokietijos karo savaitę.
Birželio sukilimo įvykiai Lietuvos žydų atmintyje yra įsirėžę kaip jų tragedijos pradžia dėl panašiu metu prasidėjusių pirmųjų pogromų, tačiau, pasak istorikų, šių įvykių aklai susieti negalima ir būtina turėti galvoje sudėtingą to meto kontekstą, kai persipynė daugybė skirtingų veiksnių ir tragiškų nutikimų.
