Pirmadienį, birželio 28 d., Pilaitės prospekte vilniečių laukia jau antrosios projekto „Požeminės vaizdo struktūros“ metu atnaujintos požeminės perėjos atidarymas. Vilniaus miesto teatras „Meno ir mokslo laboratorija“ drauge su „Urbanistiniu draustiniu“ Pilaitėje esančią perėją pristato kaip miesto požemyje atsivėrusį kosmosą.
Šioje erdvėje praeivius pasitiks ne tik Mariaus Skupskio studijos nutapyti dangaus kūnų piešiniai ir kosminės spalvos, bet ir specialiai perėjai gaminamos Donato Beniulio skulptūros bei dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kurtas audiogidas, visus norinčius lydėsiantis per kelionę kosmosu, atgijusiu viename iš Vilniaus mikrorajonų. Įspūdinga šviesų instaliacija perėjoje rūpinasi Simonas Eismontas, o garsinę atmosferą kuria kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Projektą inicijuoja Paulius Markevičius, Tomaš Kadevič, Dominykas Jovaišas ir Rusnė Kregždaitė. Visomis savo spalvomis ir garsais perėja atsivers birželio 28 d., 19 val.
Požeminės perėjos-instaliacijos autoriai kviečia pastebėti kosmoso paslaptis ir grožį. Žvelgiant į visatos dydį galima susimąstyti apie savo problemų ar iššūkių menkumą, o stebint kosminių misijų dalyvius – įvertinti žmonijos mokslo pažangą bei įsikvėpti drąsos iš kosminių kelionių dalyvių. Galiausiai, juk tokioje kelionėje kasdien dalyvauja ir kiekvienas iš mūsų.
Tai – jau antroji projekto „Požeminės vaizdo struktūros“ dalis: gegužę Laisvės prospekte buvo atverta portalu į kitą realybę virtusi perėja. Ji jau spėjo tapti miesto kultūros dalimi – portalo požeminėje perėjoje nufilmuotas ir pirmasis vaizdo klipas.
„Požeminių vaizdo struktūrų“ rengėjai žada netrukus pakviesti ir į trečiąją, džiunglėmis virsiančią požeminę miesto perėją: „Visas perėjas jungiantis dalykas yra žmogus, kertantis perėjas. Jose atskleistos temos atspindi mūsų kone kasdien kertamas temas, su kuriomis susiduriame. Žmogus, einantis perėja, mums tapo atskaitos tašku. Kaip patyrimą norėjome išryškinti tam tikras erdves ir jų sąsajas su tranzitinėmis būsenomis. Galiausiai, visos temos apima skirtingas sąsajas su žmogumi: žmogus ir gamta, žmogus ir technologijos, žmogus ir kosmosas“, – pasakoja vienas iš iniciatorių P. Markevičius.
rhdr 
rhdr
