Valdovų rūmų muziejus kviečia Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną leistis į kelionę valstybingumo istorijos keliu ir atrasti svarbiausius Lietuvos valstybę bei laisvę įprasminančius ženklus muziejaus nuolatinėse ekspozicijose, lankytojams atveriamose naujose parodose, teminėse ekskursijose ir edukacinėje veikloje. O vakare, sugiedojus „Tautišką giesmę“, bus galima pasimėgauti genialiojo Amilkarės Ponkjelio (Amilcare Ponchielli, 1834–1886) opera „Lietuviai“ („I Lituani“) Valdovų rūmų Didžiajame kieme.
Naujų parodų atidarymas
Valdovų rūmų muziejus Valstybės dieną pasitinka naujomis parodomis.
Dvi nacionalinės parodos rengiamos Valstybės dienai paminėti: „Vardan laisvos Lietuvos. JAV lietuvių paramos Lietuvai tradicija“ ir „Vilniaus pilių istorinė ikonografija“. Šios parodos lankytojams atveriamos nuo liepos 7 dienos. Parodų atidarymo dieną įėjimas su kvietimais.
Parodoje „Vardan laisvos Lietuvos. JAV lietuvių paramos Lietuvai tradicija“ pristatoma lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose istorija bei nuveikti darbai Lietuvos valstybingumui atkurti ir jam išlaikyti, taip pat paramos Lietuvai tradicijos susiformavimas ir jos tąsa. Išskirtinę kultūrinę ir istorinę parodos reikšmę pabrėžia ypatinga Jo Ekscelencijos Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus globa. „Parama Lietuvai ir jos žmonėms, siunčiama iš užsienio, buvo ypač svarbi ne tik XX a. pradžioje atkuriant Lietuvos valstybingumą, bet ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę praėjusio šimtmečio pabaigoje. Ši parama buvo nuoširdi ir siekusi padėti Tėvynei, savo artimiesiems, nesitikint jokios grąžos. Dėkoju parodos rengėjams, kurių dėka Lietuvos visuomenei pristatoma daugiau nei šimto metų istoriją skaičiuojanti JAV lietuvių paramos Tėvynei tradicija, skatinanti ir toliau puoselėti lietuvybės geną“, – rašoma parodos globėjo Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo žodyje.
Muziejaus Parodų centre taip pat atidaroma paroda „Vilniaus pilių istorinė ikonografija“. Joje pristatomiistoriniai vaizdai, rodantys Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje, kaip Lietuvos valstybingumo simbolio, tvarumą tautos istorinėje atmintyje. Parodoje bus galima retrospektyviai pažvelgti į viso Vilniaus pilių (Žemutinės ir Aukštutinės) ansamblio raidos istoriją: statybas, klestėjimo ir nuosmukio laikotarpius, griūtį, nebūtį, atmintį ir bandymus atkurti.
Lietuvos ir užsienio mokslininkų per kelis dešimtmečius archyvuose, bibliotekose, muziejuose ir kitose institucijose atrasti ir į viešąjį gyvenimą sugrąžinti Vilniaus pilių ir jų svarbiausių statinių vaizdai leidžia išsamiai susipažinti su šio išskirtinio Lietuvos valstybės politinio, kultūrinio ir dvasinio centro raida bei esminiais pokyčiais amžių tėkmėje – nuo XIV a. pabaigos imaginacinių atvaizdų iki pat XX a. pradžios architektūrinių vizijų.
Valstybės dienos proga nuolatinių ekspozicijų „Istorija, archeologija, architektūra“ maršrutą praplečia ir papildo paroda „XIII a. žingsniai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Unikali avalynė iš Valdovų rūmų archeologinių tyrimų“. Joje lankytojai galės susipažinti su vienu ankstyviausių Vilniaus miesto kūrimosi istoriją menančių eksponatų – neįprastos konstrukcijos avalynės pora, surasta šalia Ankstyvosios mūrinės pilies buvusiame mediniame name, statytame 1281–1282 metais. Veikiausiai raudona spalva dažytas bei XIII a. datuojamas apavas ir jo restauravimo istorija leis geriau pažinti ankstyvosios Lietuvos valstybės ir jos diduomenės istoriją, menančią vienintelio Lietuvos karaliaus (1253–1263) Mindaugo laikų žingsnių aidą.
Valstybės dienos ekskursijos, edukacijos, filmas, tautiškos giesmės giedojimas, opera
Valdovų rūmų muziejus Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną lankytojus kvies leistis į teminę ekskursiją „Istorinio valstybingumo ženklai Valdovų rūmuose“ ir atrasti svarbiausius Lietuvos valstybę bei laisvę įprasminančius ženklus muziejaus nuolatinėse ekspozicijose.
Kūrybinėje studijoje „Laisvės aitvarai su Vyčiu“, vyksiančioje Valdovų rūmų prieigose nuo Katedros aikštės pusės, šeimos su vaikais ir visi norintieji kviečiami spalvinti aitvarus, papuoštus Vyčio atvaizdais iš istorinių ir archeologinių šaltinių.
Lankytojai taip pat galės pasižiūrėti filmą „Praeitis atsivėrė ateičiai“ apieValdovų rūmų atgimimo istoriją, čia eksponuojamo archeologinio paveldo bei sukauptų istorinių ir meno vertybių paslaptis.
Šventinės dienos programą užbaigs Lietuvos valstybės himno giedojimas bei žymaus italų romantizmo kompozitoriaus Amilkarės Ponkjelio opera „Lietuviai“, kurios atlikimas tampa gražia Valdovų rūmų muziejaus ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bendradarbiavimo tradicija. Ši romantinė opera sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, jos premjera 1874 m. įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Simboliška, kad kūrinys, pasakojantis apie lietuvių didvyriškumą karų su kryžiuočiais laikais, sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu! Kova su pavergėjais ir laisvės priešais aktuali ir šiandien. Todėl taip pat labai prasminga ir simboliška, kad šios operos pasiklausyti planuoja atvykti Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Koncertinio šios operos atlikimo lietuvių kalba premjera įvyko 2020 m. liepos 6 d. Valdovų rūmų kieme, o šiais metais tradiciją perima nauja iniciatyva – festivalis „LNOBT Open“.
Muziejaus lankymo kaina šventės dieną – 2 Eur, vaikai iki 7 metų ir neįgalieji įleidžiami nemokamai.
Informacija lankytojams tel. (8 5) 262 0007, www.valdovurumai.lt
Plačiau apie parodas, galeriją, edukaciją ir filmo peržiūrą
10.00–18.00 val.
II maršrutas (Didžioji renesansinė menė)
Vieno šedevro tarptautinė paroda
„Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“
Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, apie 1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“.
II maršrutas (Didžioji renesansinė menė)
Tarptautinė paroda „Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) reprezentacinis portretas“
Reprezentacinis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) portretas sukurtas 1783 m. kunigaikščiams Radviloms dirbusio dailininko Juozapo Ksavero Heskio (Józef Xawery Heski) ir ilgą laiką puošė Nesvyžiaus rezidenciją. Matyt, kunigaikščių Radvilų patartas, dailininkas ant stalelio greta Lenkijos karaliaus karūnos pavaizdavo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio kepurę. Taip pabrėžiamas Abiejų Tautų Respublikos dualizmas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinis statusas. Paroda skirta 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijai, kurią kūrė ir rėmė šis paskutinysis Respublikos monarchas.
II maršrutas (I renesansinė antikamera)
Tarptautinė paroda „Vilniaus pilių išvaduotojas. Boguslavo Radvilos portretas“
Lankytojams pristatomas išskirtinis garsaus flamandų dailininko, portretų kūrėjo Vilemo van Honthorsto (Willem van Honthorst, 1594–1666) nutapytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko ir Prūsijos vietininko, kunigaikščio Boguslavo Radvilos (1620–1669), XVII a. viduryje išvadavusio Vilniaus pilis iš maskvėnų rankų, portretas. Šį kūrinį parodai paskolino muziejaus bičiulis ir daugelio projektų rėmėjas, filantropas, istorijos gerbėjas kunigaikštis Motiejus Radvila, neseniai įsigijęs šį darbą iš vienos privačios kolekcijos Didžiojoje Britanijoje. Portretas viešai rodomas pirmą kartą.
II maršrutas (III manieristinė antikamera)
Dr. Prano Kiznio paveikslų galerija – dovana Valdovų rūmų muziejui
Itin vertinga 23 paveikslų galerija suformuota iš neseniai vienoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos XIV–XVII a. nutapė garsūs įvairių Italijos regionų menininkai – venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, taip pat flamandų, graikų, lenkų dailininkai, mokęsi, gyvenę ir kūrę Italijoje. Valdovų rūmų muziejaus ir dosnaus mecenato dr. Prano Kiznio sutarimu ši įspūdinga kolekcija eksponuojama tik jai skirtoje salėje, kuri ir istoriniais laikais buvo itin svarbi, didžiausia rūmų erdvė, nes įkurta greta barokinės Sosto menės, o joje vyko svarbiausios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų iškilmės ir šventės. Visa paveikslų kolekcija salėje eksponuojama taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos XVI–XVII a. ne tik Italijoje, bet ir kitų Europos šalių valdovų ir didikų rūmuose. Tokia galerija buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje.
11.00–16.00 val. (Lankytojų vestibiulio auditorija)
Filmo „Praeitis atsivėrė ateičiai“ peržiūra
Periodiškai kartojamas filmas pakvies į interaktyvią pažintį su Valdovų rūmų atgimimo istorija ir atskleis čia eksponuojamo archeologinio paveldo bei sukauptų istorinių ir meno vertybių paslaptis. Filmo kūrėjų komandoje – žinomas scenaristas Jonas Banys, daugybės projektų režisierius Mindaugas Meškauskas, vienas populiariausių kompozitorių Deivydas Zvonkus ir kt.
