Valdovų rūmų muziejus tęsia tradiciją kasmet balandį pakviesti lankytojus paminėti Istorinio šokio dieną ir priminti šį reikšmingą visos Europos, kartu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasinės kultūros fenomeną, kuris istoriniais laikais skleidėsi ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose.
Organizatoriai kviečia pasimokyti Renesanso ir Baroko epochų šokių. Teatralizuoto pokalbio metu kartu su istorinio šokio, etiketo, istorinio kostiumo ir gyvensenos kultūros žinovais pakeliausime po įvairias epochas ir sužinosime, kaip kito išvaizdos ir elgsenos visovė Renesanso ir Baroko laikais.
PROGRAMA (Balandžio 13 d., šeštadienis)
11.00–18.00
„Renesanso laikų parfumerija ir kosmetika“
Lankytojų vestibiulis
„Kvapų namų“ kolektyvas, išlaikantis natūralios parfumerijos ir kosmetikos gamybos tradicijas, supažindins su populiariais Renesanso epochos kosmetikos ir parfumerijos ingredientais, papasakos, kokiais keliais jie pasiekdavo Lietuvą, kokius produktus naudojo to meto didikai ir valdovai. Lankytojai galės dalyvauti žaidime „Atspėk kvapą“, sužinoti, kaip dirbdavo parfumeriai, kaip buvo gaminami kvapieji tepalai, gydomieji aliejai ir gėlių vandenys. Čia bus galima išmėginti ir tokiu pat būdu pagamintų natūralių produktų.
Lankymas nemokamas, registracija nereikalinga.
11.00–12.00, 12.00–13.00
Renesansinių šokių edukacija „Reveransas šokiui“
II renesansinė antikamera
Istorinis šokis visuomet buvo laikomas išpuoselėtu menu. Prabangios damų suknelės, įmantrios šukuosenos ir galvos apdangalai, išdidi kavalierių laikysena, santūrūs žvilgsniai, užburianti muzika. Pristatoma edukacinė programa padės sužinoti, kuo skyrėsi aristokratų ir miestiečių šokiai, kodėl šokti buvo pradedama kaire koja, kada atsirado pirmieji šokių vadovėliai ir šokių mokytojai. Pagal gyvai atliekamą muziką mokysimės žengti kilmingosios pavanos žingsniu ir susibursime į ratą šokti miestiečių branlių.
Įėjimas su muziejaus lankytojo bilietu (II maršrutas)
13.00–14.30
Teatralizuotas pokalbis su šokio ir kostiumų iliustracijomis „Meilus turnyras. Šokis, išvaizda, elgsena Renesanso ir Baroko laikais“
III manieristinė antikamera
Nėra, o ir negalėjo būti didesnio malonumo už šokį. Jis tarsi elegantiškas turnyras be žirgų ir iečių, į muzikos sukeltą sūkurį įtraukdavo brokato ir aksomo drabužius vilkinčius valdovus ir aukštakilmius… Norėdami aktualinti istorines tradicijas, kai ypatingomis progomis varžydavosi įvairūs menai ir buvo rengiami stilizuoti jų turnyrai Torneo amoroso, kviečiame į ypatingą renginį. Teatralizuoto pokalbio metu leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris prof. dr. Eugenijus Skerstonas ir istorinio šokio žinovė Jūratė Vičienė kvies išsamiau susipažinti su XV, XVI ir XVII šimtmečių grožio kanonais, dvaro šokių traktatuose aprašytais judesiais bei elgsenos taisyklėmis. Istorinius šokius atliks Renesanso ir Baroko epochų kostiumais pasidabinę ansamblio „Banchetto musicale“ šokėjai bei choreografijos specialybės studentės.
Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašom iš anksto registruotis čia
15.00–16.00
Barokinių šokių edukacija „XVII a. angliškojo kontradanso žavesys“
II renesansinė antikamera
1651 m. Londone buvo išspausdintas pirmasis Baroko epochoje kontradansais (angl. country dance) vadinamų šokių rinkinys – Johno Playfordo „The English Dancing Master“. Daug kartų perspausdintas, gausiai papildytas leidinys nesudėtingais pasilinksminimo šokiais žavėjo visos Europos, kartu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus bei diduomenę. Šokių pamokoje galėsite sužinoti, kuo įmantriąja vadinamos epochos šokių mados skyrėsi nuo renesansiškų tradicijų, ir patys išmėginti angliškojo kontradanso subtilybes.
Įėjimas su muziejaus lankytojo bilietu (II maršrutas)
16.00–17.00
Paroda ir vieša paskaita „Valdovų žiedai: juvelyro Darijaus Gerliko XVI a. renesansinio Elžbietos Habsburgaitės žiedo rekonstrukcija“
Lankytojų vestibiulio auditorija
Dalyvauja juvelyras Darijus Gerlikas ir archeologė Rasa Valatkevičienė
Kviečiame į juvelyro D. Gerliko paskaitą ir atkurto Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) žiedo pristatymą!
Elžbieta Habsburgaitė – pirmoji Lietuvos ir Lenkijos valdovo (1544/1548–1572) Žygimanto Augusto žmona, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando I ir jo žmonos Onos Jogailaitės duktė. 1544–1545 m. gyveno Vilniuje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. 1545 m. birželio 15 d. mirė, palaidota Katedroje. Originalus Elžbietos Habsburgaitės žiedas bei kitos insignijos buvo rasti 1931 m. tvarkant Katedrą ir yra dingę, kaip ir Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės (1522/1523–1551) įkapės.
XVI šimtmetis – kultūrinių idėjų ir inovacijų amžius, dar vadinamas Renesanso estetikos aukso amžiumi. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jis apėmė daugybę sričių, kartu ir auksakalystę. Tuomečiame Vilniuje minima daugiau kaip 100 auksakalių, o didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje valdovui Žygimantui Augustui dirbo meistrai ir iš Italijos bei Vokietijos, čia lankėsi juvelyrikos pirkliai iš Prancūzijos, buvo sukauptas brangenybių ir vertybių lobynas. Valdovų rūmų teritorijoje archeologai rado tauriųjų metalų dirbinių ir papuošalų su brangakmeniais.
D. Gerlikas juvelyro amato mokėsi Lietuvoje ir Italijoje, yra juvelyrikos mokyklos–galerijos „Vilnensis“ įkūrėjas ir vadovas.
Renginys nemokamas, tačiau maloniai prašom iš anksto registruotis čia
