Švęsdamas operos gimtadienį Lietuvoje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai jau septintą kartą vilniečius bei sostinės svečius kviečia rudens kultūros renginių sezoną pradėti su operos žanru.
Prisimenant 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje parodytą pirmąją operą Lietuvoje – „Elenos pagrobimą“, – Valdovų rūmų muziejaus svečiai (nuo pačių mažiausiųjų iki garbaus amžiaus žmonių) kviečiami dalyvauti pažintinėje ir edukacinėje veikloje, instrumentų dirbtuvėse, taip pat mėgautis baroko operos premjera!
PROGRAMA
12.00–14.00 val. | SKAMBANČIOS VALDOVŲ SUTIKTUVĖS
Knygos vaikams „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ muzikinis pristatymas ir kūrybinės dirbtuvėlės
Pilies ir rūmų kasdienio gyvenimo ekspozicija
Mažus ir didelius kviečiame į naujos knygos vaikams „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ pristatymą!
Ar žinote, kad Vytautas Didysis mėgo klausytis keliaujančių riterių dainų, puikiai žaidė šachmatais, o jo žmona iš Vokiečių ordino magistro gavo klavikordą? Ar esate girdėję, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas mėgo ilsėtis skambant liutnios garsams, kad Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos įgeidžiu pastatyta pirmoji opera truko daugiau nei penkias valandas? Visa tai ir dar daugiau sužinosite atėję į knygos „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“ sutiktuves.
Čia susitiksite su knygos herojais: Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais Gediminu, Vytautu, Žygimantu Augustu, jo žmona Barbora Radvilaite ir motina Bona Sforca. Taip pat galėsite pasivaikščioti ir nusifotografuoti su operos gerbėju Vladislovu Vaza. Sutiktuvių dalyvių laukia smagūs klausimai, įdomios užduotys, pasikalbėjimai su knygos kūrėjais ir kūrybinės dirbtuvėlės su iliustratore Lina Itagaki. Renginio metu kalbėsimės, kartu turėsite galimybę pasiklausyti autentiškos, Valdovų rūmuose skambėjusios muzikos, o drauge su dailininke Lina galėsite susikurti savo valdovo istoriją.
Renginį veda aktorė Daiva Rudytė, dalyvauja senosios muzikos atlikėjai Vytenis Giknius ir Beatričė Urmilevičienė.
Registruotis į nemokamą renginį čia ->
15.30 ir 16.30 val. | Edukaciniai užsiėmimai MUZIKOS INSTRUMETŲ MEISTRO DIRBTUVĖS
Lankytojų vestibiulis
Kviečiame šeimas su vaikais į muzikines dirbtuves, kuriose gaminsime būgnelį – tambūriną.
Maloniai prašome užregistruoti kiekvieną edukacinio užsiėmimo dalyvį.
Registruotis į 15.30 val. užsiėmimą čia->
Registruotis į 16.30 val. užsiėmimą čia->
16.00–18.00 ir 19.00–20.00 | operos KIRKĖ (1668) premjera
Renginių salė
Kompozitorius – Alessandro Stradella (1639–1682)
Libreto autorius – Giovanni Filippo Apolloni (1620–1688)
Meno vadovas ir dirigentas – Rodrigo Calveyra
Režisūra ir šešėlių teatras – Juhyun ir Sunyoung Choi
Meno vadovo asistentas – Davide Pozzi
Kostiumų dizainas – Janina Zibireva
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“:
Kirkė – Renata Dubinskaitė (mecosopranas)
Vakaris Vėjas – Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas)
Algidas – Nerijus Masevičius (bosas)
Barokinis smuikas – Ryo Terakado
Cinkas, išilginės fleitos – Rodrigo Calveyra
Archiliutnia – Shizuko Noiri
Barokinė arfa – Mara Galassi
Viola da gamba – Kaori Uemura
Barokinis kontrabosas – Filippo Calascibetta
Klavesinas, vargonai – Davide Pozzi
1648 m. Valdovų rūmuose Vilniuje buvo pastatyta trečioji opera „Apviltoji Kirkė“, parašyta pagal Virgilijaus Puccitellio libretą (muzikos autorius nežinomas). Jos siužete idealizuojamas Odisėjas, kuris nepasidavė burtininkės Kirkės kerams ir sugebėjo pabėgti iš jos salos kaip ištikimas Penelopės vyras. Ši opera pastatyta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos atvykimo į Vilnių proga (vėliau pakartota per Radvilų giminės vestuves). Operoje esama panegirikos elementų, kuriais pagerbiama valdovo žmona, kilusi iš garsiosios italų Gonzagų giminės.
XVII a. buvo įprasta kurti panašaus siužeto operas. Burtininkė ir ragana Kirkė laikyta ypatinga stebuklingų užpilų ir eliksyrų žinove, kuri kerais priversdavo vyrus ją įsimylėti, o savo priešus paversdavo žvėrimis. Daugelis XVII a. kompozitorių, kurdami operas apie galingus meilės burtus, pasitelkdavo kerėtojos Kirkės personažą. Alessandro Stradellos mini opera „Kirkė“ buvo sukurta dvidešimčia metų vėliau už pastatytąją Vilniuje – 1668 m., princesės Olimpijos Aldobrandini iš Florencijos užsakymu, siekiant paminėti Medičiams svarbią progą. Kaip ir „Apviltoji Kirkė“, šis kūrinys yra panegirika garsiai italų šeimai, plėtojama pasitelkiant mitus apie Kirkę ir kitus personažus.
Alessandro Stradella buvo nepaprastai įtakingas XVII a. kompozitorius, bendradarbiavęs su garsiausiais to laikotarpio poetais ir sukūręs daugiau nei tris šimtus įvairių žanrų kūrinių. Jis kiek menkiau žinomas šiandien tik todėl, kad jo šlovę vėliau užgožė garsieji vėlyvojo Baroko meistrai Antonio Vivaldi ir Arcangelo Corelli. Stradella buvo concerto grosso stiliaus pradininkas, rašė operas, oratorijas ir kantatas, jo kūryba padarė įtaką tokiems italų muzikos meistrams kaip Alessandro Scarlatti ar Arcangelo Corelli, jo kūrinių fragmentus skolinosi ir savo kūriniuose naudojo pats Georgas Friedrichas Händelis. Stradellos muzika išsiskiria ypač dailiomis, švelniomis melodijomis, kurias lydi kartais gana drąsios harmonijos, nebūdingos XVII a. vidurio muzikai.
Operos „Apviltoji Kirkė“ muzika neišliko, jos autoriaus vardas taip pat nėra žinomas, bet žinoma, kad pi̇̀rmosios operos Valdovų rūmuose kurtos, remiantis italų muzikos tradicijomis. Istorinės operos diena Valdovų rūmuose šiais metais pažymima garsaus italų kompozitoriaus Alessandro Stradellos opera, sukurta panašiu laikotarpiu ir pagal panašų siužetą. Kartu tai bus pirmas Stradellos sceninio kūrinio pastatymas Lietuvoje ir pirmoji išsami pažintis su šiuo reikšmingu italų kompozitoriumi. Jo kūrinį „Kirkė“ papildys instrumentiniai ir vokaliniai kitų šio autoriaus opusų fragmentai, kuriuos parinks ir į harmoningą visumą sujungs šio pastatymo ir ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas, dirigentas Rodrigo Calveyra. Stradellos muziką atliks „Canto Fiorito“ dainininkai ir kamerinis orkestras, sudarytas iš puikių Europos baroko muzikos atlikėjų, grojančių istoriniais instrumentais.
Sceninis „Kirkės“ pastatymas sukurtas pasitelkus itin retai mūsų šalyje prisimenamą šešėlių teatro tradiciją. Tai senovinė pasakojimo forma, kurioje naudojamos specialiai pagamintos plokščios formos ir figūros, laikomos tarp ekrano ir šviesos šaltinio. Judinant figūras ir šviesos šaltinį, galima išgauti įvairių įspūdingų sceninių efektų. Šešėlių teatras atsirado senovės Kinijoje dar prieš mūsų erą, bet būtent XVII a., Stradellos epochoje, per Italiją pasiekė Europą ir tapo itin populiarus Prancūzijoje, Vokietijoje bei Anglijoje.
Šio operos pastatymo šešėlių teatre pasirodys ne tik specialiai tam pagamintos figūros, bet ir dainininkai. Šešėlių teatrą sukurs ir operos sceninį veiksmą režisuos iš Pietų Korėjos kilusi, šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti ir dirbanti menininkė, iliustratorė, grafikė Juhyun Choi, kuri kartu su savo seserimi Sunyoung Choi kuria eksperimentinio šešėlių teatro pasirodymus. Jų darbai buvo pristatyti įvairiuose menų festivaliuose Europoje – Briuselyje, Liublianoje, Puatjė, Ruane, Nante ir kt.
Vizualūs operos pastatymo sprendimai šešėlių teatro pasirodymą ir spektaklyje naudojamus mechaninius prietaisus, primenančius kinematografijos priešaušrį, sujungs į vientisą reginį. Žiūrovas išvys šviesų žaismą, kur skirtingi elementai mainosi, keičia vienas kitą, sukurdami sapno vaizdinių, svyruojančių tarp mikro ir makropasaulių, įspūdį. Iš plastikinių pakuočių pagaminti šablonai, tarsi šių dienų šešėlis, lydi žiūrovą kelionėje į senovės Graikijos mitų pasaulį, o šviesos ir tamsos žaismas pagerbia didžiuosius Italijos chiaroscuro technikos meistrus – Caravage’ą, Gentileschi, Furinį – Stradellos amžininkus.
Bilietus galite įsigyti čia->
