2018 rugsėjo 6 d. Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta korėjiečių kalba. Ceremonijoje dalyvaus Korėjos Respublikos ambasadorius Lietuvoje, Lenkijoje ir Užupyje p. J.E. Song-džu Če (최성주), Užupio Respublikos prezidentas Romas G. Lileikis (개ㅡㅁㄴㅣㅑㅣ댜ㅏㅑㄴ) ir premjeras Sakalas Gorodeckis (사칼라스고로데츠키스).
Kartą ištarti ir ne sykį pakartoti viešai Užupio Respublikos prezidento filosofo Romo Lileikio žodžiai: „Kad būtų įmanomas bendrabūvis, kad atsirastų galimybė susikalbėti, radosi normų reikmė: kalbos, kultūros, teisingumo, kurios remtųsi bendraujant suvoktomis vertybėmis. Mėginome atpažinti ir įvardytį šį pasaulį. Sukurti vėliavas, kalendorių, žemėlapį, t. y. išstatyti riboženklius, į kuriuos remtųsi begalybė. Sukurti mažą kosmosą. Kaip tiltą, sukonstruoti jungtį, atramą, tarp kultūrų nesusikalbėjimo prarajos krantų, tikint atvirumu – Dangaus dovana. Užupio piliečiu gali būti žmogus, gyvenantis ir Tokijuje, ir Balbieriškyje, ir Niujorke…Tereikia mylėti šią vietą, užtenka už ją atsakyti. „Užupis – toks mažas, kad visiems užteks vietos“.
Pasirodo pasaulis tikrai yra pilnas paradoksų ir prasmių, kurios niekur neišnyksta ir tik pasitvirtinta įvairiose kultūrose ir kalbose, nes korėjiečiai norėdami žodžiu aprėpti visatą, kosmosą pasirodo tai vadina paprasčiausiai UŽU. Taigi, korėjiečių kalba bus 32-oji Konstucijų lentoje, kuri bandys dar tiksliau perteikti Užupio kosmoso prasmę tokiais artimais pagal skambesį ir prasmę žodžiais..
„Šį vakarą mūsų mažame Užupyje sutilps visa Korėjos kultūra, tapys korėjietiškos kaligrafijos meistrai, vėjo šokius plėvens atvykusi Čongdžu miesto šokių trupė, debesis vaikys ir griaustinius kvies korėjietiškų būgnų grupė „Olsū“, mūsų prezidentą saugos taekvondo apsaugos būrys, o vakare mūsų uoslę žadins ir tikrins maisto skonio ekstremumai.” – žada Sakalas Gorodeckis, Užupio Respublikos premjeras, užtikrina Lora Tamošiūnienė, karaliaus Sejongo instituto Vilniuje direktorė ir Steponas Sung Eun Kangas, Lietuvos korėjiečių asociacijos prezidentas.
Užupio Respublikos Konstitucijos atidengimo korėjiečių kalba ceremonija rugsėjo 6 dieną, ketvirtadienį, 18.00 val.
Detalesnė nformacija apie renginį:
https://www.facebook.com/events/1251353768329285
KORĖJOS KULTŪRA PASAULYJE IR LIETUVOJE
Korėjos kultūros pristatymui ir viešinimui pasaulyje yra vystomas Karaliaus Sejongo institutų tinklas. Institutas pavadintas Joseon karališkosios dinastijos (1392-1910) karaliaus Sejongo sukūrusio korėjietišką raidyną, hangeul, garbei. Šiuo metu 54 –iose pasaulio šalyse veikia 171 institutas, kurio misija mokyti korėjiečių kalbos. Viso korėjiečių kalbos mokosi pasaulyje apie 50‘000 studentų. Pirmasis Karaliaus Sejongo institutas atidarytas Ulan Batore, Mongolijoje 2007 metais. Karaliaus Sejongo institutas suformuotas pagal Konfucijaus, Prancūzų kultūros ir Goethes institute pavyzdžius.
Karalius Sejongas – trečiasis karaliaus Taejongo sūnus. Nuo jaunų dienų Yi Do, tokį vardą jaunuolis gavo tik gimęs, stebino savo šeimą nepaprastais gabumais mokslams. Du vyresnieji broliai taikiai ir pagarbiai pasitraukė iš trečiojo brolio kelio ir XV amžiuje Joseon karalystę ėmė valdyti Karalius Sejongas. Mokslai, atradimai, švietimas išliko Karaliaus Sejongo valdymo prioritetai. Savo dvaro pasiuntinius Sejongas siuntė į kaimo glūdumas ieškoti talentingų jaunuolių. Tokie jaunuoliai keliaudavo į kalnų šventyklą, kur vienumoje galėjo skaityti įvairių sričių knygas ir studijuoti Konfucijaus mokslą. Karalius tikėjo savo liaudies gabumais ir jiems 1443 metais Karalius Sejongas ir aštuoni jo pagalbininkai sukūrė naują korėjietišką abėcėlę – Hangeul. Atsisakius kinietiškų painių hieroglifų sukurta 14 priebalsinių ir 10 balsinių ženklų. Gabus mokinys tokią abėcėlę galėjo išmokti per kelias valandas, o menkų gabumų studentui išmokti reikėtų net 10 dienų!
Vilniuje veikia Karaliaus Sejongo institutas (KSI, kuris buvo įsteigtas 2014 metais Mykolo Romerio universitete tarpininkaujant Pietų Korėjos partneriui Dongseo universitetui. Vilniaus karaliaus Sejongo institutas tapo pirmąja korėjiečių kalbos ir kultūros mokymo institucija Baltijos šalyse. KSI paskelbė apie korėjiečių kalbos kursų pradžią spalio 9 dieną nacionaline Korėjeičių abėcėlės, hangeul švente. Pirmieji Vilniaus Karaliaus Sejongo instituto studentai buvo MRU informatikos ir skaitmeninio turinio dvigubo diplomo bakalaurai 2016 metais tęse savo studijas Pietų Korėjoje Dongseo universitete.
2018 metų pavasarį Vilniaus Karaliaus Sejongo institutas išleido pirmą absolventų laidą, kurie baigė oficialiai patvirtintus aštuonis KSI Fondo (KSIF) lygius. Korėjiečių kalbos Vilniaus KSI mokėsi ir sėkmingai baigė įvairiaus lygio kursus daugiau nei 300 studentų. Vilniaus KSI kiekvienais mokslo metais priima KSIF siunčiamus mokytojus–internus, kurie moko kovos meno taekvondo, klasikinių šokių, rengiami rankdarbių ir k-pop kursai.
Karaliaus Sejongo Institutai visame pasaulyje organizuoja kalbos konkursus ir jų laimėtojams suteikiama proga vykti į kalbos ir kultūros kursus į Korėją. Dalyvaudami kalbos konkurse Korėjoje laimėtojai gali būti apdovanoti nemokamų studijų universitete galimybe. 2016 metų pabaigoje Vilniaus KSI KSIF lėšomis atlikta renovacija, atnaujintos auditorijos bei atidarytas kultūros centras. 2017 metais Vilniaus KSI organizavo atskirą KSI akademiją vidurinės mokyklos mokiniams. Kiekvieną pavasarį gegužės mėnesį Vilniaus KSI organizuoja korėjieičų kultūros dienas, kasmet didelio populiarumo sulaukia K-pop festivalis Vilniaus senamiestyje.
2018 metų liepos 10 dieną Seule Vilniaus Karaliaus Sejongo Institutas buvo paskelbtas tarp geriausių institutų pasaulyje ir pirmąjam iš 9-ių pagerbtų institutų įteikta garbės lentelė. KSIF sprendimu plečiant Karaliaus Sejongo institutų tinklą 2018 metais Lietuvoje atidarytas dar vienas Karaliaus Sejongo institutas Kaune Vytauto Didžiojo universitete.
Kaligrafija – nupieštas raštas. Ilgus šimtmečius korėjiečių kaligrafija vaizdavo kiniečių kalbų garsus, bet nuo 1443 metų Karaliui Sejongui sukūrus Hangeul tipografinius ženklus korėjiečių kalba įgavo naują grafinį rūbą. Karaliaus rūmų damos tobulino grafinį raštą užrašydamos valdovų, jų šeimų narių susirašinėjimą, svarbius valstybinius raštus. Kiekvienas tušo prisilietimas prie popieriaus buvo prasmingas ir galėjo įtakoti likimus. Sejongo rūmuose ištobulinta kaligrafija istoriškai susiformavęs kalbos menas.
Taegukgi – Pietų Korėjos Respublikos vėliava primena vieningos Korėjos laikus ir Joseon dinastiją. Vėliavos spalvos ir joje išdėstyti simboliai savyje sukaupė ištisą Korėjos tautos pasaulio viziją, žinias apie visatą, gamtos, sveikatos, gėrio ir blogio jėgas. Vėliavos centre susilieja raudona ir mėlyna spalvos – tai iš niekur atsirandanti gėrio, raudona spalva, ir blogio, mėlyna spalva, jungtis. Tai visatos jėgų tvarumo pusiausvyra. Ištisiniai ar perskelti į dvi padalas juodi brūkšniai (kwae) po tris išdėstyti aplink centrinį simbolį koduoja esminių gamtos stichijų, metų laikų, gamtos kūnų, šeimos narių, siektinų teigiamų bruožų dermes. Perskelti trumpi brūkšniai simbolizuoja tamsą ir šaltį (yin), o ištisiniai ilgi brūkšniai – šviesą ir karštį (yang). Tris ištisiniai brūkšniai, dangaus simbolis, išdėstyti simetriškai prieš tris perskeltus – žemės simbolį. Vanduo – ištisinis brūkšnys tarp dviejų perskeltų yra prieš ugnies trigramą – du ištisiniai brūkšniai ir vienas perskeltas tarp jų. Baltas vėliavos fonas – taikos ir skaistumo spalva. Pietų Korėjos Respublikos vėliava – ne tik valstybės simbolis – tai visų korėjiečių prigimties simbolis visame pasaulyje.
Renginyje skambėsianti Arirang Korėjos liaudies daina įtraukta į UNESCO Nematerialaus paveldo saugotina sąrašą. Korėjoje randama per 3600 šios dainos variantų. Apie ją dažnai sakoma, jog tai neoficialus šalies himnas. Daina pasakoja apie du įsimylėjėlius atskirtus įlankos vandenų. Bandymai juos įveikti – nesėkmingi ar net mirtini. 2012 metais Pietų Korėjos Respublika Arirangą pateikė svarstyti kaip nacionalinio paveldo vertą reiškinį UNESCO komisijai; 2014 metais Arirangą UNESCO komisijai pateikė ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja).
Korėjiečiai nesako „cheese“ prieš baksteldami išmaniuosius nuotraukai – „Kimči!“ šūkteli korėjiečiai. Kimči – tai idėjinė, dvasinė, ritualistinė ir individuali galia ir sveikata, kuri trykšta iš kiekvienos korėjiečio nuotraukos. „Kimči!“ – šūkteli korėjietis ir aplink pasklinda gausybė korėjietiško gyvybės eleksyro spalvų ir kvapų: kopūstų, ridikų, pomidorų, pipirų, česnakų, ryžių, žuvies, ir visko, kas teikė stiprybės ir jungė ištisas šeimas ir gentis Korėjos pusiasalyje, o gal net ir dar plačiau. Kimči, korėjietiški rauginti kopūstai, kurių yra per 200 įvairių rūšių. Egzistuoja ištisa kimčilogija, kuri apima ritualinio gyvenimo, socialinių reiškinių, lokalių vertybių, net kimči estetinių savybių tyrimus. Kimči patiekale susilieja istoriniai, geografiniai, politiniai ir individualūs veiksniai. Kimči žinovai kalba apie kimči atspalvius ir žavesį.
UŽUPIO BENDRUOMENĖ (UžB) – tai seniausiai ir nepertraukiamai veikianti Vilniaus bendruomenė (faktiškai pradėjusi veikti apytikriai nuo 1997 m.), vienijanti unikalaus Vilniaus senamiesčio priemiesčio – Užupio aktyvius gyventojus, tarp kurių dailininkai, rašytojai, kino režisieriai, kiti menininkai, mokslininkai, bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų organizatoriai, kitų sričių profesionalai, studentai, moksleiviai. Užupio bendruomenė išsiskiria nekomercinių, atvirų, paprastai viešose erdvėse organizuojamų renginių, apjungiančių įvairias kultūros sritis bei menines veiklas, gausa. Jau du dešimtmečius Užupio bendruomenės renginiai praturtina Vilniaus bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, yra matomi, atviri, patrauklūs įvairaus amžiaus ir socialinės padėties vilniečiams ir miesto svečiams, skatina kūrybiškumą, įtraukia tiek patyrusius, tiek ir debiutuojančius profesionalius kūrėjus, mėgėjus, Užupio jaunimą, vilioja turistus. Užupio bendruomenė yra Vilniaus bendruomenių asociacijos iniciatorė ir signatarė bei daugelio pilietinių iniciatyvų autorė, paplitusių ir atkartotų kitur.
UŽUPIO RESPUBLIKA (UžR) – prieš du dešimtmečius Užupio bendruomenė ir jos žmonės Vilniaus miestui ir pasauliui padovanojo Užupio Respubliką (toliau – UžR) – Europoje ir už jos ribų pagarsėjusį bendruomenės kolektyvinį kūrinį, nuolat besivystantį, tobulinamą ir plėtojamą. UžR kaip bendruomeninis, kultūrinis, meninis ir socialinis judėjimas dažnai lyginamas su Monmartru (Paryžius) ir Kristianija (Kopenhaga). UžR turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją, išverstą į daugiau nei 60 pasaulio kalbų, simboliką (4 spalvų vėliavas skirtingiems metų laikams), lengvai suteikiamą pilietybę (padorius piliečius visame pasaulyje), UžR garbės piliečius (tarp kurių Jonas Mekas, Antanas Mockus, Dalai Lama, Ugnė Karvelis ir kt.), Prezidentą poetą ir režisierių Romą Lileikį, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš gausios komandos savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), išpuoselėtus tarptautinius ryšius ne tik su užsienio valstybėmis, bet ir Lietuvos Respublika, stabiliausią valiutą (EuroUžą), žiniasklaidos priemonę (Užupio TV), socialinį tinklą (Facebook paskyrą su 29 000+ sekėjų), nacionalinį patiekalą (UžBurgerį) ir kt. Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti UžR URM yra akreditavusi daugiau nei 250 ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų santykių praktiką. Šia praktika sėkmingai naudojasi LR URM, Vilniaus miestas bei GO go Vilnius atkartodama šiuos veiksmus. Užupio Respublika yra pelniusi tarptautinį pripažinimą ir palaiko tiesioginius santykius su daugiau nei 30 Vilniuje, Varšuvoje ir Rygoje akredituotų užsienio atstovybių, kurių atstovai su džiaugsmu dalyvauja Balandžio 1-osios šventime.
Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomeninį identitetą ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę, nepaskęstant pilname pagundų kosmopolitiniame liūne.
