Nuo kovo 20 d. iki kovo 31 d. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia stabtelėti Šventaragio slėnyje ir pasisemti gyvybingumo, įkvėpimo ir vilties, aplankant Ryto Jono Belevičiaus ir Rūtos Onos Čigriejūtės kurtas interaktyvias skulptūras, simbolizuojančias vandens stichiją, kurią patirti padės poeto Vlado Braziūno eilės, lydimos pavasario vandens garsų.
Kovo 20 d. įvyksta Pavasario lygiadienis – gamtos virsmo šventė, kai visame Žemės rutulyje trumpam susilygina dienos ir nakties trukmė, ir prasideda astronominis pavasaris. Šiemet, žengiant per pavasario slenkstį, Vilniaus etninės kultūros centras kviečia pajausti šiuo laikotarpiu suaktyvėjančią vandenų stichiją ir aplankyti jai skirtas skulptūras Šventaragio slėnyje.
Vanduo – vienas iš pradinių pasaulio elementų, įvairiose kultūrose laikomas visos gyvybės pradžių pradžia ir magiškų galių turinčia gamtos jėga. Jis gali būti visoks: dangaus ir požemio, tekantis šaltinių, upių ir stovintis ežerų bei balų, gėlas lietaus ir sūrus jūros. Jis gali būti gaivinantis, gydantis, valantis ir apsaugantis – visokiais pavidalais jį sutinkame ne tik gamtoje ir buityje, bet ir tautosakoje, senovės papročiuose ir tikėjimuose.
Dangų, žemę ir požemį jungiantis vanduo sakmėse ir padavimuose nužymi pasaulio pradžią ir pabaigą bei paaiškina kai kurių reiškinių atsiradimą. Papročiuose jis lydi esminius žmogaus gyvenimo momentus ir simboliškai figūruoja daugelio kalendorinių švenčių metu. Senovės lietuvių paprotys lygiadienio rytą maudytis iš rytų tekančioje upėje, siekiant tyrumo ir sveikatos, byloja apie tikėjimą jo stebuklinga galia po žiemos sugrąžinti Žemei gyvybę.
