Renginiai

Svarbiausi renginiai ir parodos Vilniaus knygų mugėje

Susitikimai su rašytojais, poetais, knygų dailininkais, iliustruotojais, tyrėjais ir istorijų pasakotojais yra svarbi apsilankymo Vilniaus knygų mugėje patirtis. Įvairiausių renginių vasario 24-27 dienomis vykstančioje 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje – daugiau nei 400. Tarp jų ir leidėjų rengiami naujausių knygų pristatymai, ir Lietuvos kultūros instituto, vieno iš trijų Vilniaus knygų mugės organizatorių, koordinuojama kultūrinių renginių programa: tradicijas tęsiantis „Diskusijų klubas“, lankytojų pamėgti žaibiškų pokalbių „Šortai“, paaugliams ir vaikams skirti renginiai Jaunųjų skaitytojų salėje, parodos, ekskursijos, susitikimai su mugės svečiais Vilniaus miesto erdvėse. Su Vilniaus knygų mugės renginių programa galima susipažinti internete https://issuu.com/lithuaniancultureinstitute/docs/vilniaus_knyg_mug_s_programa_2022 ir https://issuu.com/lithuaniancultureinstitute/docs/jaun_skaitytoj_sal_s_programa_2022, o atvykus į mugę – popierinėse programėlėse.

Mugė šiais metais lankytojus pasitinka tema „Vaizdas kaip tekstas“ ir kreipia dėmesį į vizualiąją knygų kultūrą, kviečia diskutuoti apie mūsų naujus skaitymo ir istorijų pasakojimo įpročius, apmąsto vaizdingų posakių virsmą iškalbingais vaizdais. Klausimų ir atsakymų, kaip tai vyksta, Lietuvos kultūros institutas kviečia ieškoti jo organizuojamuose renginiuose ir parodose!

„Heimat“: ką pasako vaizdai ir ką nutyli žodžiai?

Vasario 25 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos kultūros institutas, leidykla „Aukso žuvys“ ir Goethe‘ės institutas, išplėsdami mugės temą, kviečia į susitikimą su vokiečių kilmės JAV iliustruotoja, rašytoja, Niujorko Parsono dizaino mokyklos iliustracijų programos docente Nora Krug. Publicisto Donato Puslio vedamame pokalbyje N. Krug ir rašytojas Rimantas Kmita diskutuos apie vizualaus pasakojimo ypatybes, aptars skaudžių istorinių ir asmeninių II Pasaulinio karo įvykių apmąstymą jos grafinėje knygoje „Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“. N. Krug, kuri gėdijosi savo vokiškos kilmės, sukūrė šią knygą besiaiškindama, ar jos šeima galėjo būti prisidėjusi prie Holokausto. Jungdama savo pieštas iliustracijas, ranka rašytą tekstą, senas fotografijas, laiškus ir archyvinius dokumentus, sukūrė vientisą pasakojimo koliažą, sulaukusį įvertinimų visame pasaulyje. Renginyje N. Krug dalyvaus virtualiai.

 

„Heimat“ autorė ir Timočio Snyderio knygos „Apie tironiją“ iliustruotoja N. Krug taip pat ves meistrystės pamoką Vilniaus dailės akademijos studentams.

„Sibiro haiku“: kaip išversti istoriją?

Vasario 25 dieną, penktadienį, 17 val. Lietuvos kultūros institutas tęsia vizualaus istorinio pasakojimo temą ir kviečia į pokalbį apie Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinio romano „Sibiro haiku“ vertimus. 13 užsienio kalbų publikuotas tremties pasakojimas yra daugiausiai kartų Instituto vykdomos Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuotas knygos vertimas. Išskirtiniu pavyzdžiu tapo pernai Rusijos leidyklos „Samokat“ skaitytojams pristatytas rusiškas „Sibiro haiku“ leidimas. Aleksandros Vasilkovos išversta knyga suvaržytoje viešojoje erdvėje pasiūlė alternatyvų istorijos naratyvą. Tačiau ar įmanoma išversti vienos šalies istoriją į kitos šalies kalbą, įsprausti į nelabai pritaikytus, kitokio supratimo kontekstus? Kaip tai sekėsi padaryti ir kodėl to reikia, pasakos „Samokat“ vyriausioji redaktorė Irina Balachonova, literatūros vertėja į estų kalbą Tiina Kattel, žurnalistė ir literatūros vertėja į prancūzų kalbą Marielle Vitureau, Vertimų skatinimo programos vadovė Kotryna Pranckūnaitė. Pokalbį moderuos Indrė Kaminckaitė.

Diskusijos išvakarėse, vasario 24 d., ketvirtadienį, 18 val. rusiškas „Sibiro haiku“ leidimas taip pat bus pristatytas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Renginyje su skaitytojais susitiks viena knygos autorių, rašytoja Jurga Vilė, leidyklos atstovė I. Balachonova, kino ir vizualumo tyrėja Natalija Arlauskaitė. Pokalbį ves Žilvinas Beliauskas. Renginys vyks rusų kalba. 

 

Knygų mugėje apie vertimus bus kalbama ir plačiau. Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, literatūros vertėjas Cornelius Hellis, leidyklos „Mitteldeutscher Verlag“, kuri išleido Rasos Aškinytės, Alvydo Šlepiko, Rimanto Kmitos ir kitų Lietuvos autorių knygas, vadovas Romanas Pliske ir Goethe’s instituto atstovai dalysis patirtimi diskusijoje „Ką randame, o ko nerandame? Apie vokišką literatūrą Lietuvoje ir lietuvišką – Vokietijoje“. Vilniaus Goethe’s instituto, Frankfurto knygų mugės ir Lietuvos kultūros instituto rengiamas pokalbis vyks vasario 25 d., penktadienį, 17 val. 

Pusė tonos kartono virto postamentais gražiausioms knygoms

Kad skaitome ne tik žodžiais užrašytus pasakojimus patvirtina Vilniaus knygų mugėje pristatomos parodos. Lankytojams jos pristatys gražiausias paskutiniais metais Lietuvoje išleistas knygas, knygas be žodžių ir vizualiosios poezijos kūrinius.

Knygos meno konkursuose įvertintas knygas, kaip ir kasmet, mugės lankytojai galės apžiūrėti 3 salės balkone. Parodoje 2020 ir 2021 m. įvykusių konkursų laureatėms išskirtinę ekspozicinę architektūrą sukūrė MOA studija. „Knygų mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“ pasufleravo ekspozicijos koncepcijos kryptį. Parodos architektūros naratyvas atsiskleidžia per pojūtį, lytėjimo patirtį. Kiekvienai knygai dedikuojamas individualus postamentas, kuris nulipdytas papier mache technika, – pasakoja ekspoziciją sukūrusios Marcelina Juočerė ir Miglė Nainytė.

 

Postamentams panaudota daugiau nei 0,5 tonos surinkto kartono. Jo krūvos per dvi savaites, MOA studijai bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino II kurso studentais, virto 42 postamentais 42 gražiausioms knygoms.

Pirmą kartą mugės lankytojai galės ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir dalyvauti ekskursijose su knygos meno ir spaudos profesionalėmis, kurios padės pamatyti, už ką šios knygos apdovanotos diplomais ir premijomis. Pasivaikščiojimus po ekspoziciją ves menotyrininkė Jolita Liškevičienė, knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė ir spaudos ekspertė, spaustuvės „Petro ofsetas“ vadovė Kamilė Kalibataitė. Į ekskursijas būtina išankstinė registracija, kuri prasideda vasario 17 d. interneto svetainėje www.lithuanianculture.lt. 

Bežodės knygos ir vizualioji poezija

Lietuvoje dar mažai žinomų bežodžių knygų ekspozicija „Bežodės knygos: iš pasaulio į Vilniaus knygų mugę“ mugės lankytojų laukia Jaunųjų skaitytojų salėje. Iš Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus kolekcijos atrinktos knygos vizualia kalba perteikia įvairias patirtis, pasakoja apie tikrus ir išgalvotus nutykimus. Parodą įgarsins vasario 24 d. 11 val. Lietuvos kultūros instituto rengiama IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkės Ingos Mitunevičiūtės paskaita „Bežodės knygos: pasakojimų vaizdais ištakos, ypatybės ir skaitymo strategijos“. Mugės dienomis I. Mitunevičiūtė taip pat ves bežodžių knygų skaitymo užsiėmimus įvairių amžiaus gupių vaikams ir paaugliams.

 

„Rašytojų kampe“ bus galima apžiūrėti ir paskaityti neįprastos vizualiosios poezijos parodą „Raidžių paveikslai“. Parodos kuratoriai Gytis Skudžinskas ir Benediktas Januševičius atrinko vizualiosios poezijos kūrinius, kuriuos sukomponavo poetai: Donaldas Apanavičius, Alis Balbierius, Vladas Braziūnas, Tomas S. Butkus, Vilma Fiokla Kiurė, Sigitas Geda, Mantas Gimžauskas, Benediktas Januševičius, Antanas A. Jonynas, Aušra Kaziliūnaitė, Žygimantas Kudirka-Mesijas, Dovilė Kuzminskaitė, Eduardas Mieželaitis, Gytis Norvilas, Auris Radzevičius-Radzius, Rimas Vėžys. Parodą parengė „Nerutina“ ir Lietuvos kultūros institutas.

Jaunųjų skaitytojų salėje laukia pasiilgti ir nauji patyrimai

Jaunųjų skaitytojų salės programa siūlo apsilankyti tradicijas išlaikančiose, bet ir atsinaujinusiose „Knygų šalyje“, „Bibliotekų erdvėje“, pasibūti prie „Vaikų scenos“. Ypatingas dėmesys šiais metais skiriamas pasakojimo meno tradicijai ir įgūdžiams. Pavyzdžiui, „Kūrybos erdvėje be formulių“ vyks Mildos Varnauskaitės vedamos vaizduotės kelionės (taip pat ir suaugusiems), Karen Vanherckės ir Kazimieros Kazijevaitės-Astratovienės vizualiojo mąstymo dirbtuvės lietuvių ir anglų kalbomis.

„Grupė O!“ (Ieva Babilaitė, Rasa Jančiauskaitė, Aušra Kiudulaitė) kvies į magijos užsiėmimus ir parodys, kaip vaizdą galima paversti žodžiais. Dailininkės Elena Selena, Vilija Kvieskaitė, Agnė Nananai kvies išbandyti įvairias kūrybines technikas ir jomis susikurti atvirukų. O taip pat laukia tamsoje šviečiančių atvirukų dailinimas žąsies plunksna, ekslibrisų, erdvinių knygelių, miško žemėlapių, laisvo miesto dirbtuvės, pokalbiai apie draugystės svarbą ir Holokausto atmintį, Baltijos šalių kūrėjų knygiukų pristatymai.

 

Programa jaunimui paruošta kartu su jaunimu

Įsiklausius į paauglių pageidavimus, „Jaunimo taško“ erdvei parengta jų poreikius atliepianti programa. „Rengiant programą jaunimui, pirmiausia jų pačių teiravomės, ką jie skaito, kas jų autoritetai ir ko jie tikisi iš Vilniaus knygų mugės,“ – pasakoja Jaunųjų skaitytojų salės programa besirūpinanti Instituto projektų koordinatorė Ignė Alėbaitė.

Taigi ko išteis reikia jaunimui? „ Mano manymu, jaunimui knygų mugėje reikalinga praktinė veikla. Daug smagiau kažką išmokti ar suprasti, pačiam pabandant atlikti kokią nors veiklą, kurios paprastai nebūtų galimybės išbandyti – tarkime pamėginti rašyti rašomąja mašinėle, ar pažaisti edukacinį žaidimą, – sako „Jaunimo taško“ kuratorė Neringa Fadejevaitė. – Todėl programoje nemažai dėmesio yra kreipiama į paskaitas, pokalbius su žinomais žmonėmis ir dirbtuves. Jauni žmonės dalyvaudami tokioje veikloje, savo noru, įsisavina ir prisimena daugiau išgirstos informacijos“.

Bendradarbiaujant su moksleiviais sukurtas pokalbių ciklas „Veidas iš ekrano“, kurio metu „Jaunimo taško“ kuratoriai kalbins kino ir teatro dramaturgę Teklę Kavtaradzę, tekstinio ir vaizdinio turinio kūrėją Simoną Cym (Cymbaliukaitę) ir komiką, vaizdų turinio kūrėją Mantą Bartuškevičių. Komiksų kūrėjos Miglė Anušauskaitė, Viktorija Ežiukas ir Akvilė Magicdust ves kūrybines dirbtuves, vyks kūrybinio rašymo užsiėmimai, diskusija apie kūrybiškumą. 

Speciali programa pradedančiųjų skaitytojų ugdymui

Pirmą kartą patiems mažiausiems – 0-3 metų amžiaus – skaitytojams, jų mamoms ir tėčiams įrengtas jaukus „Knygų starto“ kampelis. Čia įsikurs pradedantiesiems skaitytojams skirtų knygelių biblioteka, vyks edukaciniai užsiėmimai ir konsultacijos ankstyvojo skaitymo klausimais, o taip pat valandėlė – „Tėčiai skaito vaikams“. Joje dalyvaus vaikų rašytojas Virgis Šidlauskas ir rašytojas, televizijos laidų vedėjas, sporto komentatorius, istorikas Robertas Petrauskas. Prisijunkite!

Jaunųjų skaitytojų salėje veiks Baltijos šalių rašytojų ir iliustruotojų sukurtų knygiukų paroda, o „Knygų šalies“ parengtose ekspozicijose bus galima susipažinti ir su užsienio knygų autorių Mohammado Barrangio Fashtamio, Piotro Sochos, Rufinos Bazlovos kūriniais.

Saugumas

Visi Vilniaus knygų mugės renginiai organizuojami laikantis aukštų saugumo reikalavimų. 

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button