Renginiai

Sekmadienį – pasaulinės meninės gimnastikos žvaigždės

Jau šį sekmadienį, lapkričio 5 d., Vilniaus „Siemens“ arenoje vyks išskirtinis renginys, tikra sporto ir grožio šventė – tarptautinis meninės gimnastikos turnyras „Dalia Kutkaite CUP 2017“.

Legendinės ir tituluočiausios Lietuvos sportininkės, Pasaulio čempionatų prizininkės, Europos čempionės Dalios Kutkaitės turnyras suburs pasaulinį meninės gimnastikos žvaigždžių elitą, padovanosiantį Vilniaus publikai ypatingas emocijas.

Su turnyro organizatore D. Kutkaite – pokalbis apie jame dalyvausiančias sportininkes ir meninės gimnastikos atgimimą Lietuvoje.

– Dalia, pastaraisiais metais viešai apie meninę gimnastiką Lietuvoje girdėjome mažai – tarptautinėse varžybose mūsų sportininkės neužimdavo aukštų vietų, nebuvo flagmano, kuris populiarintų šį sportą. Ir štai, po 24 metų Ispanijoje, kur sėkmingai treniravote šios šalies nacionalinę rinktinę, grįžote į Lietuvą ir surengėte tarptautinį turnyrą. Kodėl?

– Kitaip nei meile šiai sporto šakai ir vaikams to nepavadinsi. Grįžus į Lietuvą ir pamačius, kad kažkada buvusi tokia populiari meninė gimnastika yra nustumta į šalį ir beveik pamiršta, mane apėmė liūdesys. Norėjosi atgaivinti šio sporto tradicijas ir gerą vardą, išugdyti naują kartą, kuri džiugintų savo pasiekimais.


Be to, pastaruoju metu pas mus labai trūko atsvaros baletui – elegantiško sporto mergaitėms. Taip atsirado mano vardo gimnastikos akademija ir jau trečią kartą organizuojamas tarptautinis meninės gimnastikos turnyras. Esu labai dėkinga visiems kartu dirbantiems kolegoms, kurie gyvena bendra idėja ir stengiasi meninės gimnastikos vardan.

– Privilioti pasaulines žvaigždes į turnyrą Lietuvoje nėra paprasta, tiesa?

– Tikrai taip. Aukščiausio lygio sportininkių grafikas suplanuotas minučių tikslumu. Ypač sunku buvo pernai, kai turnyras vyko po Rio olimpinių žaidynių ir dalis sportininkių iš jų grįžo su traumomis, kitos norėjo tiesiog pailsėti. Vietoje traumuotų žvaigždžių, kurios turėjo startuoti mūsų turnyre – Margaritos Mamun ir Janos Kudriavcevos – Rusija atsiuntė kylančias sportininkes – seseris Diną ir Ariną Averinas.

Labai džiaugiuosi, kad „Dalia Kutkaite CUP“ tapo savotišku jų šuoliu į karjeros viršūnę – laimėjusios mūsų varžybas, po metų jos pasipuošė aukso medaliais pasaulio čempionate. Seserys paliko neišdildomą įspūdį Vilniaus publikai. Ne veltui jos dažniausiai apibūdinamos kaip „merginos iš kitos planetos“.

Rengti turnyrą pirmaisiais metais buvo išties sunku, nes tarptautinė bendruomenė apie Lietuvą buvo tarsi pamiršusi. Tačiau ir sportininkės, ir ypač mane pažįstantys jų treneriai,  matė mano pastangas ir palaikydami idėją sugrąžinti mūsų šalį į meninės gimnastikos pasaulį, labai palaikė ir sutiko dalyvauti. Nors, Dievas mato, tikrai nežinojo, ko tikėtis. Dabar jau tikrai lengviau – sportininkės savo kailiu patyrė, kad mūsų turnyras atitinka aukščiausio lygio pasaulinius standartus.

– Kokias ryškiausias sportininkes išskirtumėte šių metų turnyre, ko tikėtis žiūrovams?

– Pasaulio ir Europos čempionė Aleksandra Soldatova – tikras meninės gimnastikos etalonas. Ji –  elegancijos, grožio ir puikių fizinių duomenų rinkinys. Nors pastaruoju metu ji išgyveno traumų laikotarpį, beprotiškos valios dėka sugebėjo greitai atsistatyti ir Vilniuje pristatys savo naujausią programą. Neabejoju, kad tai bus įspūdinga.

Baltarusė Jekaterina Galkina – tikra meninės gimnastikos veteranė, Rio žaidynių šeštosios vietos laimėtoja, labai įdomi ir charizmatiška sportininkė.

Tituluota gimnastė iš Bulgarijos Neviana Vladinova pasižymi unikalia įrankių valdymo technika, tad laukia tikrai nepaprasti jos pasirodymai.

Neabejoju, kad visi labai laukia gruzinės Salomė Pažavos – kad ir kur pasaulyje ji pasirodytų, publika tiesiog šėlsta. Jos artistiškumas pavergia akimirksniu.

Keletas sportininkių, kurių laukėme, neatvyks dėl traumų. Labai gaila, bet tokie force majeure tiesiog neišvengiami…

– Kai matai per pasirodymus virš kilimo plevenančias gimnastes, atrodo, jos tai daro taip lengvai. Tačiau visa tai neabejotinai didelio darbo rezultatas. Kas šiame sporte yra sunkiausia?

– Atlaikyti milžinišką treniruočių krūvį. Gimnastes stebinčiam žiūrovui gali atrodyti, kad sportininkėms viskas paprasta, elementaru. Tačiau už grakščių judesių, sukinių slepiasi juodas darbas. Mažos mergaitės turi po tūkstantį ir daugiau kartų kartoti, kol joms pavyksta atlikti reikiamus pratimus.

Kol ančiukai tampa gražuolėmis gulbėmis, nuo kurių negali atitraukti akių, būna visko – ir ašarų, ir pykčių… Neretai į sportą mergaites atvedusios mamos turi nepamatuotų ambicijų ir verčia savo dukras sportuoti, siekti rezultatų. Tačiau jei pats vaikas nenori, nieko nebus. Tik savo begaline valia, užsispyrimu ir meile gimnastikai mergaitės gali pasiekti aukštumų.

Man yra didžiausia dovana, kai išgirstu, kad vaikai už netinkamą elgesį labiausia bijo būti nubausti treniruotės praleidimu. Jie gali atsisakyti ledų, kitų skanėstų ar žaislų, bet treniruočių atsisakyti nenori.

Pradėjusios treniruotis nuo 4 metų, mergaitės žaidimo forma susipažįsta su sportu ir sportuoja du kartus per savaitę. Vėliau treniruočių daugėja, o 7 metų jos jau dalyvauja varžybose.

Dabar sportininkės karjerą baigia 25–27 metų, o piką pasiekia 17–20 metų. Tuo metu jos treniruojasi po dešimt valandų per dieną, ilsėdamosi vos vieną dieną per savaitę.

– Jūsų akademijoje treniruotes lankančių mergaičių išties daug. Kiek iš jų lemta tapti profesionaliomis sportininkėmis?

– Jei iš 100 atsiranda dvi ar trys, tuomet labai gerai. Bet meninė gimnastika skirta ne tik sportininkėms profesionalėms. Ją verta lankyti dėl laikysenos, gracingų judesių. Mergaitės mėgsta dalyvauti pasirodymuose – paruošia teminį numerį, pasipuošia gražiais kostiumėliais. Visa tai joms primena gražų žaidimą ir suteikia gerų emocijų.

– Profesionalus sportas išties pasiima didelę dalį žmogaus gyvenimo. Ar Jūs pati nesigailite, kad teko paaukoti laisvalaikį, o vaikystėje gyventi toli nuo namų ir šeimos?

– Išties, laiko sau, laiko su šeima labai trūksta. Tai yra kaina, kurią sumoka sportininkai ir net jei pagauna save apie tai galvojant, supranta, kad kito kelio nėra. Kiekvienas turi savo likimą. Aš dėl nieko nesigailiu – tai buvo labai įdomūs ir daug man davę metai.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button