Kovo 10–16 d. Sapiegų rūmai keičia darbo laiką ir kviečia į išskirtinę patirtį – 12 val. trukmės islandų menininko Ragnaro Kjartanssono videokūrinio „Bliss“ („Palaima“, 2020) peržiūras. Vaizdo įraše, užfiksuotame Los Andželo filharmonijos festivalio „Fluxus“ metu, operos dainininkai ir dainininkės bei klasikinės muzikos orkestras nepertraukiamai kartoja paskutines kelias akimirkas iš Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Figaro vedybos“ (1786). Videokūrinį Sapiegų rūmų Didžiojoje menėje bus galima stebėti kasdien nuo 10 iki 22 val., visas 12 val. – būtent tiek laiko, kiek truko performansas. Lankytojai su tuo pačiu bilietu tą pačią dieną galės sugrįžti keletą kartų.
Apie kūrinį
Malonioje trijų minučių susitaikymo scenoje – kuri per 12 val. pakartojama daugiau kaip 200 kartų! – dramatiškai atsiskleidžia visa emocijų skalė: nuo aistros, kaltės, gėdos, pažeminimo ir pykčio iki malonės, atleidimo, susitaikymo ir laimės. Grafas atsiprašinėja iki užkimimo, grafienė, nuolat nugalėdama savo pyktį ir rodydama išskirtinę malonę, atleidinėja iki išsekimo, aplinkiniai kaskart džiaugiasi ir žavisi susitaikymu, tačiau ilgainiui vis sunkiau tam randa entuziazmo ir jėgų.
Kjartanssonas, sukūręs „Bliss“ 2019-aisiais „Performa 11“ užsakymu, įtraukė atlikėjus į muzikinį ištvermės performansą, sizifišką procesą – nesibaigiančio atgailavimo skaistyklą, kurioje atsiprašymo ir atleidimo dinamika pamažu atskleidžia, kad nė vienas iš šių veiksmų nėra lengvesnis už kitą. Žiūrovams suteikiama galimybė panirti į situacijų ir jausmų kartotės tėkmę, kuri sukelia keistą katarsį.
„Bliss patirtis įdomi tuo, kad jį stebint, jo klausantis laikas ilgainiui ima keistis: negalėtum pasakyti, kad jis dingsta, tačiau laiko vienetais tampa muzikinės frazės, o kartu ir poros santykių fazės. Nuolat besikartodamos, jos tarsi suka amžiną ratą, tuo pačiu mintims atverdamos vis naujas plotmes: nuo stereotipinių vyro ir moters vaidmenų istorinės kaitos ir jų ironizavimo, bendražmogiškų santykių, taip pat ir kūnų, ištvermės ir trapumo suvokimo, iki kartojimosi kaip esminio gyvumo principo bei įvairių jo formų apmąstymo. Žinoma, Mozarto muzikai čia tenka labai svarbus vaidmuo: tai, kad savo kūriniui Kjartanssonas pasirinko būtent klasikinės operos kalbą, kūrinį daro dar labiau daugialypį ir kultūriškai sodrų. Bliss yra puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinis menas gali integruoti, interpretuoti ir aktualizuoti praėjusių epochų istoriją ir meno kalbą, šiandienos suvokėjui parodydamas tiek mus skiriančią specifiką, tiek ir bendrumus. Didžiuojuosi, kad galime pasiūlyti Sapiegų rūmuose patirti šitą meno magiją, ir labai kviečiu pasinaudoti galimybe susipažinti su vieno iš iškiliausių šiuolaikinio meno kūrėjų darbu“, – sako šio projekto kuratorė Šiuolaikinio meno centro Sapiegų rūmų padalinio vadovė Gintautė Žemaitytė.
Apie menininką
Ragnaras Kjartanssonas (g. 1976 m. Reikjavike) 2001 m. baigė Islandijos menų akademiją, taip pat studijavo Karališkojoje menų akademijoje Stokholme. Kjartanssono performatyvi praktika apima įvairias meno sritis. Jo vaizdo instaliacijose, ilgos trukmės performansuose, piešiniuose ir tapyboje juntama kino, muzikos, teatro, vizualiosios kultūros ir literatūros istorijos įtaka. Vaidyba ir inscenizacija tampa pagrindinėmis priemonėmis, kuriomis menininkas siekia perteikti nuoširdžias emocijas ir sukurti žiūrovams autentišką patirtį.
Kjartanssono darbai eksponuoti įvairiose parodose. Neseniai surengtos personalinės parodos ir performansai „Louisiana Museum of Modern Art“, „Kunstmuseum Stuttgart“, „Metropolitan“ meno muziejuje Niujorke, „Barbican“ galerijoje Londone, „Hirshhorn“ muziejuje ir skulptūrų sode Vašingtone, Reikjaviko meno muziejuje, „Palais de Tokyo“ Paryžiuje ir „New Museum“ Niujorke.
Ragnaro Kjartanssono „Bliss“ (2020) yra vieno kanalo, 11 val. 59 min. 25 sek. trukmės vaizdo įrašas. Nufilmuota 2019 m. gegužės 25 d. teatre REDCAT Los Andželo filharmonijos festivalio „Fluxus“ metu (kuratorius Christopher Rountree), atlikta pagal „Performa 11“ užsakymą. Menininko, galerijų „Luhring Augustine“ Niujorke bei „i8“ Reikjavike nuosavybė.