Vasario 28 d., penktadienį, Kirtimų kultūros centre vyks eksperimentinis renginys „Naktinė naktis“ – pirmas miego koncertas Lietuvoje, truksiantis nuo 9 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.
Kolektyvinis miegas primena pižamų vakarėlius, miegą mokyklos aktų salėje, arba, kitoje spektro pusėje – paslaptingas, psichodelines bakchanalijas. „Naktinė naktis“ nėra nei vienas iš jų. 12 valandų trukmės koncerte skambės dvylikos skirtingų žanrų muziką tyrinėjančių, kuriančių, kolekcionuojančių muzikantų, garso menininkų, didžėjų ir kompozitorių specialiai šiam renginiui paruoštos muzikinės programos, pritaikytos miegui.
Organizatoriai kelia klausimus kaip muzika veikia klausant ją tokį ilgą laiką? Kokia patirtis yra išgirsti dvylikos skirtingų kūrėjų muzikinius pasirodymus? Ypač ilga koncerto trukmė ir pasirodymų kiekis sunkiai įmanomi įprastoje koncertinėje aplinkoje, o galimybė miegoti, nekoncentruoti dėmesio į muziką išlaisvina nuo lūkesčių iš aplinkos ir atveria galimybes susikoncentruoti į muzikos sukeliamus pojūčius, tyrinėti vidinius stimulus. Šis formatas suteikia galimybę išgyventi fizinę, bendruomenišką ir eksperimentinę koncerto patirtį, ištekėjusią už pažįstamų ribų.
Nors tokio pobūdžio viešų renginių Lietuvoje organizatoriai teigia nematę, tačiau pradėję organizuoti „Naktinę naktį“ atrado plačiai paplitusį „sleep concert“ fenomeną, ne vieną dešimtmetį vykstantį vienoje ar kitoje pasaulio vietoje.
Nuo minimalistų Terry Riley, Steve Reich iki vizionierių John Cage, La Monte Young, nuo miego koncertų studentų bendrabučiuose iki koncertų Niujorko meno centruose, Berlyno loftuose, festivaliuose Tokijuje ar net ant Didžiosios kinų sienos – vienokio ar kitokio pobūdžio garso, sąmonės ir miego santykio eksperimentai – gana plačiai paplitusi praktika. Šio formato ištakos siekia gerokai senesnius amžius – tai pirmapradžiai į transo būseną panardindavę senųjų civilizacijų ritualai ir apeigos, kai garsas buvo naudojamas bendruomenės pojūčio stiprinimui, o žodinė komunikacija – keičiama pirmaprade garsine.
Priešingai nei daugelyje panašus pobūdžio renginių, „Naktinėje naktyje“ skambės ne vieno autoriaus nepertraukiamas ilgas kūrinys, o pasirodys 12 skirtingų kūrėjų, kurių muzika skirsis dinamika, tempu, atmosfera, taigi renginys labiau panešės į nuolat kintantį avangardinį garso koliažą, pristatantį skirtingas garso meno ir raiškos rūšis.
Kaip priešingybė dažniausiai koncertuose dominuojančiai šiurkščiai strobe šviesai, „Naktinėje naktyje“ vyraus švelni prietema, o salė bus specialiai pritaikyta miegojimui – visi norintys galės atsinešti miegmaišius, kilimėlius, čiužinius ir patogiai įsitaisyti ant kilimo ar sėdmaišio pasirinkto ilgio muzikos seansui.
Neuromokslas byloja, kad miego metu smegenys reaguoja į garsus, o garsinė aplinka įtakoja ir keičia miegą padėdama atsipalaiduoti bei skatindama hormono oksitocino, siejamo su meilės, pasitikėjimo, rūpestingumo jausmais, išsiskyrimą. Oksitocinas gerina miego kokybę bei veikia raminamai. Nepaisant to, organizatoriai nežada terapinės naudos, bet tiki, kad šis renginys gali atverti naują sąmonės dalį, būti pabėgimas nuo pragmatinės kasdieniškos realybės ar patirtis, panaši į sąmoningą sapnavimą. Tačiau kaip ir sąmoningame sapne, klausytojai turės patys rasti būdą kaip naviguoti pagal garso menininko siunčiamas bangas.
Dar prieš penkiasdešimt metų La Monte Young numatė, kad „mes tapsime labiau prisirišę prie garso“. Galbūt jis buvo teisus. Šiandien muzika kaip niekad anksčiau yra kasdienybės dalis, neatsitraukianti net ramybės laiku – Spotify miego grojaraščiai turi milijonus follower‘ių o anksčiau avangardinis požiūris į garsą tampa vis labiau įprastu.
Eskeipizmo forma ar kelias į naują intymią muzikos klausymo patirtį – sužinosime tik ryte.
Renginio metu išgirsime Arturo Bumšteino, avidja, Domo Morkūno, Flat Sharps, Hìldå, Lena Ura, Manto Mockaus, Mantauto Krukausko, Moving stories, Pijaus Džiugo Meižio, Ryčio Koreniuko, Šaruko ir Manto pasirodymus.
