Spalio 24-ąją, minint Pasaulinę žuvų migracijos dieną, Neries regioninis parkas organizuoja žygį „Paneriškių skardis ir gražuolė Bražuolė”. Jo dalyviai aplankys vietą, kurioje praėjusią liepą Bražuolės upėje buvo išgriauta pirmoji Lietuvoje užtvanka ir taip lašišinėms žuvims užtikrinta kelionė į nerštavietes.
Pasaulinę žuvų migracijos dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį parodant, kad nauda, patvenkus upę, niekada neatsveria aplinkai padarytos žalos. Šiam tikslui bus skirta daugiau kaip 300 renginių įvairiose pasaulio šalyse.
Užtvankos, ypač jeigu ant jų įrengtos hidroelektrinės, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno, daro didžiulę žalą aplinkai. Be tiesioginio žuvų žalojimo, hidroelektrinių sukeliami vandens lygio svyravimai upėje pražudo daugybę žuvų ikrų, mailiaus, vandens bestuburių.
Lietuvoje veikiančios mažosios hidroelektrinės pagamina mažiau nei 0,5 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, tačiau tam buvo užlieta daugiau nei 5 tūkst. ha aplinkosauginiu ir kultūriniu požiūriu vertingiausių teritorijų. Vystantis šiuolaikinėms technologijoms, hidroenergija tampa vis mažiau reikšminga. Pavyzdžiui, viena vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos, kiek 6-8 mažos hidroelektrinės.
ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato šalinti užtvankas ir išlaisvinti nuo jų mažiausiai 25 tūkst. km ilgio upių atkarpų. Europoje pastaraisiais metais jau išgriautos 4984 užtvankos.
