Gegužės 16 d. Lietuvoje minima UNESCO paskelbta Tarptautinė šviesos diena. Šviesos prigimtis domina žmones nuo seniausių laikų, o gegužės 16 diena pasirinkta neatsitiktinai: 1960 m. JAV fizikas Theodoreʼas Maimanas pirmą kartą panaudojo lazerį.
Šviesos mokslas ir jo taikymo galimybės yra svarbūs ir Lietuvai. Bene ryškiausiai šią svarbą simbolizuoja šalies lazerininkai. Lazerių pramonė ir mokslo pasiekimai garsina Lietuvą visame pasaulyje.
„Pradėkime nuo to, kad šviesa arba, moksliškai kalbant, elektromagnetinė sąveika yra pamatinis visatos sandaros elementas. Ji lydi mus visur. Be jos nebūtų atomų, molekulių žvaigždžių, planetų, gyvybės. O kalbant apie mums geriausiai pažįstamą matomąją šviesą ir optines technologijas – jas irgi randame beveik visose gyvenimo srityse. Šviesos šaltiniai ir jutikliai naudojami moksle, pramonėje, medicinoje, švietime (kalambūras netyčinis), žemės ūkyje, energetikoje ir net už Žemės ribų“, – pasakoja LIGHT CONVERSION, UAB, inžinierius-konstruktorius ir VU prof. Mikas Vengris, kuris visą savo mokslinę karjerą tyrė šviesos ir medžiagos sąveikas. VU prof. Mikas Vengris ne tik užsiima moksliniais tyrimais , bet taip pat yra ir mokslo populiarinimo entuziastas, keliantis sau tikslą sudėtingus dalykus papasakoti sąmoningai, plačiajai auditorijai suprantama kalba.
Šviesos dienos proga gegužės 16 d. (ketvirtadienį) lazerių sistemas kurianti LIGHT CONVERSION kviečia visus norinčius į Vilniaus universiteto planetariumą. Jame VU prof. Mikas Vengris paskaitoje papasakos apie tai, kaip šviesa padėjo išplėtoti mokslinį pasaulio suvokimą, o vėliau atvedė prie kvantinės fizikos ir reliatyvumo teorijos. Taip pat aptars ir subjektyvius šviesos aspektus: kas yra spalvos, kaip atsiranda optinės iliuzijos, ir gal pagaliau suprasime, kodėl Šviesos dieną iš tikrųjų verta švęsti!
Lietuvoje kuriami lazeriai naudojami biochemikų, fizikų, chemikų mokslinėse laboratorijose. Jie taikomi ir industrinėse mašinose: lazeriai itin tiksliai gręžia, pjauna, tekina ar struktūriškai keičia medžiagų paviršių. Lazeriai yra įvairių industrinių mašinų „širdys“. Praktiškai visuose mobiliuosiuose telefonuose yra detalių, pagamintų lietuviškos kilmės PHAROS lazeriais. Medicinoje, ypač chirurgijoje, vertinamos lazerių teikiamos itin tikslių pjūvių galimybės. Lazeriais konstruojami skenuojantys ir plataus lauko mikroskopai, padedantys mokslininkams tyrinėti gyvybės procesus ar medikams diagnozuoti ligas. Pasaulyje važinėja tūkstančiai automobilių, kurių variklių detalės apdirbtos lietuviškais lazeriais.
Šviesos ir lazerių naudojimas – tai beveik neribotos mokslo galimybės. Lazerių technologijų kūrimo pramonė Lietuvoje – tvirtas pasaulines pozicijas iškovojusi, itin perspektyvi pramonės šaka.
