Renginiai

Latgalos atstovas Latvijos Respublikos Seime p. Juris Viliumas (latg. Jurs Viļums) Užupyje atidengs konstituciją latgalių kalbą

Minint Baltų vienybės dieną, 2017 rugsėjo 22 d. Užupyje bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijų lenta latgalių kalba. Ceremonijoje dalyvaus Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje ir Užupyje ambasadoriaus pavaduotojas Ivaras Liepniekas (latv. Ivars Liepnieks) ir Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis.

Užupio Respublikos Konstitucija šiuo metu yra išversta į daugiau nei 50 kalbų, o Užupio Respublikos Konstitucijų sieną Paupio gatvėje puošia 28 lentos viso pasaulio kalbomis. Pirmą sykį Vilniuje bus pagerbta latgalių kalbos raštija, įteisinta Latvijos Respublikos Konstitucijoje. Kaip visada lentos atidengimo ceremonija yra atviras kultūros renginys, skirtas suartinti skirtingas tautas išsaugojant jų tapatybę ir atsispiriant kosmopolitizmo įtakai.

Ceremonijos metu skambės latgalių liaudies muzika, bus viešai aptariamos tautų santykių istorinės peripetijos ir lūkesčiai, dažniausiai liekantys diplomatinių susitikimų užribyje.

 

Latgalos atstovas Latvijos Respublikos Seime p. Juris Viliumas teigia: šis renginys suveda kartu dvi labai panašias tautas – užupiečius ir latgalius. Mūsų bendras bruožas toks, kad patys būdami skaičiumi mažesnė grupė, esame idėjų šaltinis ir traukiamoji jėga už mus didesnei grupei. Kitaip tariant, užupiečiai yra Vilniaus širdis, o latgaliai – Latvijos širdis. Būtent užupiečiai parodė visiems baltams, kad kilniomis vertybėmis ir sielos jėga galima atgaivinti viso Vilniaus miesto dvasią ir išsaugoti Vilnių kaip baltiškos, rytų europietiškos kultūros brangakmenį. Būtent latgaliai parodė visiems baltams, kad latgališkai latvišku patriotizmu, gyvybinga protėvių kalba ir savųjų simbolių jėga galima išsaugoti Latviją kaip baltiškos, rytų europietiškos kultūros teritoriją.

Užupio bendruomenei tai ne pirmas jos organizuojamas renginys, kuriame kuriami tiesioginiai ir nuoširdūs tarptautinių santykiai tarp žmonių ir kultūrų. Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis pristato:  „Džiaugiamės, kad Užupio Respublikos Konstitucijos sieną pagaliau papuoš ir išlikusi gyva baltų kalba, kuri patyrė tokį patį spaudos draudimą kaip lietuviška raštija. Latgališkai  pirma knyga buvo atspausdinta Vilniuje, kuris buvo latgalių kultūros traukos centru daugiau nei šešis šimtmečius. Ne visi prisimena, kad Latgala buvo LDK sudėtyje ilgiau nei bet kurio kito valstybinio darinio.“

LATGALIŲ KALBA – didelėje dabartinės Latvijos teritorijoje vartota kalba. Tai gyva iki šiol rytinių baltų kalbos atšaka, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai. Kilo iš baltų prokalbės. Istoriškai dabartinė latvių kalba išsivystė iš latgalių kalbos veikiant kitų kalbų, tarp jų kuršių ir žiemgalių, įtakoms.

 

Rašytinė latgalių kalba vystėsi nuo XVIII a. iš rytinės Latvijos dalies dialektų. Anksčiausia išlikusi latgališka knyga yra 1753 m. Vilniuje išleista „Evangelia toto anno“ (evangelijos visiems metams). Pirmosios rašybos taisyklės buvo pasiskolintos iš lenkų kalbos, daugiausia naudotas Antiqua šriftas. Jis skyrėsi nuo germanų naudoto Blackletter ar Gothic šrifto, vartoto latvių kalbos. Daug XVIII a. ir XIX a. latgalių kalba užrašytos religingos literatūros, kalendorių, poezijos parašė jėzuitų dvasininkai, atvykę iš įvairių Europos kraštų į Latgalą, kaip šiaurės ryčiausią Romos katalikų regioną.

XIX a. viduryje po Lenkijos ir Lietuvos sukilimų caro valdžia buvo uždraudusi raštą lotyniškais rašmenimis Vitebsko gubernijoje, kuriai tada priklausė etnografinė Latgala. Spaudos draudimas galiojo 1865–1904 m. Draudimo laikotarpiu ribotai galima buvo rasti tik katalikiškų tekstų, ranka parašytų kalendorių. Vienas aktyviausių tokių raštų platintojas buvo valstietis Andryvs Jūrdžys, atkartojęs Lietuvos knygnešių veiklą. Po spaudos atgavimo 1904 m. prasidėjo latgalių kalbos atgimimas – pradėtos leisti knygos, vadovėliai. 1918 m. Latgala tapo naujai sukurtos Latvijos valstybės dalimi. Nuo 1920 iki 1934 m. latgalių kalba turėjo tokias pat teises kaip ir latvių kalba. Per šį laikotarpį į latgalių kalbą buvo išverstas Naujasis Testamentas. Jį išvertė Aloizijs Broks, Agluonoje 1933 m. 1934 m. po Karlio Ulmanio valstybės perversmo latgalių dialektas (kalba) nustota mokyti mokyklose ir naudoti valstybės institucijose. Tai buvo dalis latvių kalbos standartizavimo. Latgalių kalba kaip šnekamoji kalba gyvavo Sovietų Sąjungos okupacijos metais (1940–1991 m.). Rašytinės kalbos leidimas liovėsi tarp 1959 ir 1989 m. Kai kurie latgalių inteligentai emigracijoje tęsė latgalių kalba parašytų knygų leidimą. Po Latvijos nepriklausomybės atgavimo padidėjo latgalių kalbos kultūrinio paveldo puoselėjimas. Latgalių kalba šiuo metu yra viena iš pasirenkamų kalbų kai kuriose universitetuose. Rezeknės Latgalių kultūros centre vadovaujamo Jānis Elksnis spausdinamos senovinės ir naujoviškos knygos latgalių kalba. Nuo 1920 iki 1934 m. Latgaloje latgalių kalba buvo vartojama vietos valdžios ir mokyta mokyklose. Šiuo metu latgalių kalba neturi oficialaus statuso. Formaliai ji saugoma Latvių kalbos įstatymu ir Latvijos Respublikos Konstitucijos. Šiuo metu ją vartoja ir laiko ją savo gimtąja kalba 150‘000-200‘000 baltų.

UŽUPIO BENDRUOMENĖ (UžB) – tai seniausiai ir nepertraukiamai veikianti Vilniaus bendruomenė (faktiškai pradėjusi veikti apytikriai nuo 1997 m.), vienijanti unikalaus Vilniaus senamiesčio priemiesčio – Užupio aktyvius gyventojus, tarp kurių dailininkai, rašytojai, kino režisieriai, kiti menininkai, mokslininkai, bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų organizatoriai, kitų sričių profesionalai, studentai, moksleiviai. Užupio bendruomenė išsiskiria nekomercinių, atvirų, paprastai viešose erdvėse organizuojamų renginių, apjungiančių įvairias kultūros sritis bei menines veiklas, gausa. Jau du dešimtmečius Užupio bendruomenės renginiai praturtina Vilniaus bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, yra matomi, atviri, patrauklūs įvairaus amžiaus ir socialinės padėties vilniečiams ir miesto svečiams, skatina kūrybiškumą, įtraukia tiek patyrusius, tiek ir debiutuojančius profesionalius kūrėjus, mėgėjus, Užupio jaunimą, vilioja turistus. Užupio bendruomenė yra Vilniaus bendruomenių asociacijos iniciatorė ir signatarė bei daugelio pilietinių iniciatyvų autorė, paplitusių ir atkartotų kitur.

 

UŽUPIO RESPUBLIKA (UžR) – prieš du dešimtmečius Užupio bendruomenė ir jos žmonės Vilniaus miestui ir pasauliui padovanojo Užupio Respubliką (toliau – UžR) – Europoje ir už jos ribų pagarsėjusį bendruomenės kolektyvinį kūrinį, nuolat besivystantį, tobulinamą ir plėtojamą. UžR kaip bendruomeninis, kultūrinis, meninis ir socialinis judėjimas dažnai lyginamas su Monmartru (Paryžius) ir Kristianija (Kopenhaga). UžR turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją išverstą į daugiau nei 50 pasaulio kalbų, simboliką (4 spalvų vėliavas skirtingiems metų laikams), lengvai suteikiamą pilietybę (padorius piliečius visame pasaulyje), UžR garbės piliečius (tarp kurių Jonas Mekas, Antanas Mockus, Dalai Lama, Ugnė Karvelis ir kt.), Prezidentą poetą ir režisierių Romą Lileikį, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš gausios komandos savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), išpuoselėtus tarptautinius ryšius ne tik su užsienio valstybėmis, bet ir Lietuvos Respublika, stabiliausią valiutą (EuroUžą), žiniasklaidos priemonę (Užupio TV), socialinį tinklą (Facebook paskyrą su 12 000+ sekėjų), baigiamą kurti svetainę internete, nacionalinį patiekalą (UžBurgerį) ir kt. Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti UžR URM yra akreditavusi daugiau nei 250 ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų santykių praktiką. Šia praktika sėkmingai naudojasi LR URM, Vilniaus miestas bei GO Vilnius atkartodama šiuos veiksmus. Užupio Respublika yra pelniusi tarptautinį pripažinimą ir palaiko tiesioginius santykius su daugiau nei 20 Vilniuje, Varšuvoje ir Rygoje akredituotų užsienio atstovybių, kurių atstovai su džiaugsmu dalyvauja Balandžio 1-osios šventime.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomeninį identitetą ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę, nepaskęstant pilname pagundų kosmopolitiniame liūne.

 

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button