Prisimindamas 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatytą operą „Elenos pagrobimas“ ir taip švęsdamas operos gimtadienį Lietuvoje, Valdovų rūmų muziejus jau devintą kartą kviečia rudens kultūros renginių sezoną pradėti su operos žanru. Rugsėjo 4 d., šeštadienį, 18 val. Renesansinėje menėje žiūrovai išvys premjerą, muzikinį spektaklį „Apie afektus, arba Dramma da capo“. Vaikams tą pačią dieną muziejuje bus rengiami edukaciniai užsiėmimai.
„Apie afektus, arba Dramma da capo“ – baroko muzikos spektaklis, sukurtas XVIII a. operų arijų bei autentiškų baroko stilistikos choreografijų pagrindu. Rugsėjo 4-ąją, minint Istorinės operos dieną, Valdovų rūmų muziejus kviečia į jausmingą premjerą.
Statytojai teigia šį kartą žiūrovams kuriantys spektaklį apie emocijas ir afektus, apie kuriuos kalbėjo ir Baroko epochos mąstytojai. Pasak spektaklio režisierės Jūratės Širvytės-Rukštelės, vienas ryškiausių to meto filosofų René Descartes’as rašė apie žmogaus emocijas, jį net galima pavadinti pirmuoju Baroko laikotarpio psichologu. Jis teigė, kad žmogus turi save ugdyti ir, išgirdęs, pamatęs emociją, vėliau ją savyje reflektuoti. Tai kaip savianalizė. Šiuolaikinė psichologija taip pat sako, kad žmogus turi atpažinti savo jausmus, tad nelabai nutolome nuo to, kas buvo prieš 300 metų.
Muzikinę dramaturgiją kurianti Rūta Vosyliūtė teigia, kad „pykčio, meilės, nepasitenkinimo, džiaugsmo jausmus žmonės patiria ir šiandien, todėl žiūrovai juos atpažins. O kad užtektų laiko ir apmąstyti, pasirinkta barokinė da capo spektaklio forma – po stiprių išgyvenimų scenoje muzikos motyvai kartosis, kad pakaktų laiko suprasti ir įvertinti jausmus“. Baroko arijos, sukurtos da capo (išvertus iš italų k. – „nuo pradžios“), tai yra pasikartojimo, forma.
Choreografė ir režisierė J. Širvytė-Rukštelė projektui „Apie afektus, arba Dramma da capo“ suteikė plastikos, įvesdama svarbų baroko operos elementą – šokį. Menininkė pakartoja R. Dekarto mintį, kad suvokimas, jausmas, emocija yra kūno funkcijos, ir šokį bei barokinius gestus pasitelkia tam, kad operų arijose išreiškiamus afektus paverstų universalia kalba. Projektui talkina kastanječių meistrė – muzikantė ir šokėja Ludovica Mosca iš Barselonos (Ispanija).
Muzikiniam spektakliui dramaturgiją sukūrė žinomas operos ir gatvės teatro režisierius Adrianas Schvarzsteinas, Lietuvoje adaptavęs Marco Vitale’ės ir operos „Elenos pagrobimas“ (Il ratto di Helena) libretą. Spektaklio siužetas remiasi įsimylėjusio Orlando(s) personažu, kurį ne vienas rašytojas mėgino transformuoti, keisti lytį, perrengti ar per jį ieškojo, kaip „nukenksminti“ sprogstančias aistras, sudėtingus išgyvenimus.
Muzika: Antonio Vivaldi, Georg Friedrich Händel, Leonardo Vinci, Alessandro Scarlatti, Luigi Boccherini, Giuseppe Marios Orlandini ir kt. Choreografinės kompozicijos pagal Louis-Guillaume Pécour bei Raoul Auger Feuillet.
Ansamblio meno vadovas Vilimas Norkūnas pakvietė vienus geriausių Lietuvos atlikėjų, žinomus kaip solo ir kamerinių, simfoninių koncertų muzikantus. Ansamblis: Augusta Jusionytė, Bernardas Petrauskas (smuikai), Julija Ivanovaitė (altas), Deividas Dumčius (violončelė), Ugnius Dičiūnas (obojus), Julius Klimavičius (fagotas).
