Š. m. gegužės 5 d. bus minima 200-ųjų lenkų kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) gimimo metinių sukaktis, įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Vienas žymiausių 19 a. pasaulinės muzikos kultūros veikėjų beveik dvidešimt metų gyveno ir kūrė Vilniuje.
Gegužės 3 d. 15 val. kompozitoriaus vardo skvere (Vilniaus g. 30) vyks kūrybinis hepeningas „Gimtadienio kepurėlė Stanislovui Moniuškai“. Tai improvizuotos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus gaminamos gimtadienio kepurėlės ir sveikinimo atvirutės kompozitoriui. Dalyvaus Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos auklėtiniai, moksleiviai iš Vilniaus r. Kalvelių Stanislovo Moniuškos gimnazijos, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos.
Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami užsukti į skverą penktadienį, gegužės 3 d. nuo 15 iki 16 val. Smagaus šventinio šurmulio metu, pasipuošus gimtadienio kepurėle, pasidaryti nuotaikingą asmenukę, paskanauti gimtadienio torto, kuriuo vaišins Lenkijos institutas Vilniuje. Renginio metu skambės kompozitoriaus ir jo amžininkų muzika, gros Naujosios Vilnios muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras „DoMinO“.
Renginį organizuoja kultūros ir švietimo centras Vilniaus mokytojų namai kartu su Lenkijos institutu Vilniuje.
Stanislovas Moniuška (Stanisław Moniuszko) gimė 1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje prie Minsko. Kompozitoriaus Vilniaus gyvenimo tarpsnis prasidėjo 1836 m., tuomet jis apsigyveno uošvių namuose Vokiečių g. 26 (vadinamieji Miulerio namai). Čia skaitė, skambino fortepijonu, klausėsi muzikos, buvo imlus naujai muzikinei patirčiai. 1837 m. rudenį pradėjo studijuoti Berlyne. Baigęs muzikos mokslus, grįžo į Vilnių. Vedė vilnietę Aleksandrą Miuler. Kunigas Janas Menue porą sutuokė bažnyčioje. Jaunikis buvo 21-erių metų. S. Moniuška ėjo vargonininko pareigas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir privačiai mokė muzikos. Po kelerių metų S. Moniuška tapo Vilniaus miesto teatro dirigentu. Sukūrė daug kūrinių, tarp jų – apie 300 dainų, keturios Aušros Vartų litanijos. Taip pat jis išleido pirmuosius „Namų dainyno“ sąsiuvinius. 1848 m. Vilniuje kompozitoriaus uošvių salone buvo kukliai pristatyti operos „Halka“ fragmentai. Šios operos sceninė versija pastatyta 1854 m. vasario 16 d. dabartinėje Vilniaus rotušėje. Operos premjera Varšuvoje įvyko vėliau – 1858 metais. Po operos triumfo S. Moniuška persikėlė į Varšuvą, ten buvo pakviestas eiti Varšuvos didžiojo teatro dirigento pareigas. Kompozitoriaus sukurtos operos „Sielininkas“, „Grafienė“ , „Garbės žodis“, „Baisusis dvaras“ (1865) priklauso lenkų muzikos aukso fondui. S. Moniuška mirė Varšuvoje 1872 m. birželio 4 dieną.
PAVASARIS MONIUŠKOS SKVERE
Ūžtels vėjai. Nuo Žvėryno ūžtels
Ir varveklių klavišus pažers.
Ir papėdę bronzinio Moniuškos
Dirigento pakyla
Pavers.
Oškit, eglės! Tatrų eglės, oškit!
Vienos guoskit Jonteką varguos.
O maestras Vilniuje
Ledokšniams
Autorinį džiaugsmą
Diriguos.
Gaus stogai pavasario vargonais
Taip, jog ledui ašaros tekės.
Ir visi – ir želmenys, ir žmonės –
Jaunyste sugrįžtančia tikės.
Muzika sūpuojami,
Nuo gatvių
Šluos sargai ir gėlą, ir ledus.
Ir daugiau jau
Kambarių vienatvėj
Niekas niekas Vilniuje nedus.
Tik džiaugsmai,
Jausmai nepramanyti
Suputos žydėjimu obels.
Ir Moniuškai
Pro granito plytą
Pirmosios žibuoklės prasikals.
Mackevičius, Bronius. Pavasaris Moniuškos skvere: [eilėraštis] // Mackevičius, Bronius. Vilniaus mūrai. – Vilnius, 1973.
