Nors kai kur Lietuvoje žiema iš kiemo triukšmingai varyta praeitą savaitgalį, tačiau tikroji Užgavėnių diena – antradienis, kovo 5-oji.
Užgavėnės – linksma žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį. Tai tradiciškai paskutinė proga iki soties prisivalgyti ir pasilinksminti prieš prasidedant ramiajam Gavėnios laikotarpiui, truksiančiam iki Velykų. Per Užgavėnes visais laikais būdavo puiki proga ne tik linksmai padūkti ir šmaikščiai pajuokauti, bet ir nepiktai pašiepti kaimo bendruomenės narius, su humoru į viešumą iškelti kasdienybės aktualijas.
Užgavėnės žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.
Etnologė Gražina Kadžytė sako, kad nors Užgavėnės turi gilias tradicijas – tai tokia šventė, kuri laikui bėgant kito ir ji visada gali būti šiuolaikiška, tik reikia išmonės.
„Protingam žmogui Užgavėnės visada šiuolaikiškos. Jos visada buvo pritaikomos laikmečiui. Tradicinėse, pavyzdžiui, žemaitiškose Užgavėnėse naudojamos žvėrių kaukės. Jos atėjusios iš senų medžioklės bendruomenių. Gyvulių kaukės jau atėjo iš žemdirbių, kada buvo prisijaukinti gyvuliai. Dar matome vestuves, žandarus, visus kitus – tai jau vėlesnis klodas. Žandarai – tai jau iš devyniolikto amžiaus. Galime matyti ir pakankamai visai šiuolaikiškų kaukių, jeigu tik žmonės išmoningi ir pasidaro“, – pasakojo G. Kadžytė.
Etnologė ragina per Užgavėnes drąsiai pasitelkti fantaziją ir vaidinti tai, kas šiandien aktualu. Taip esą šventė bus daug smagesnė.
„Visada Užgavėnės buvo kartu ir įžvalga, kas gyvenime vyksta, ir kūryba. Jei žmonės neturi kūrybos ir fantazijos, tada jie naudoja kopijas. Bet tada tai yra dirbtina ir ne taip smagu“, – sakė etnologė G. Kadžytė.
Pasak jos, kadangi visa Lietuva šiuo metu gyvena rinkimais, tai visai logiška šia tema pasilinksminti ir per Užgavėnes.
Vilniaus etninės kultūros centras vilniečius ir miesto svečius Užgavėnes kviečia švęsti antradienio vakare ant Tauro kalno – žada „Morės blynvakarį“.
Pranešama, kad šių metų Užgavėnių šventė šmaikščiai ir žaismingai atspindės 2019-ųjų šalies gyvenimo aktualijas – renginio svečiai turės galimybę susipažinti su kandidatais į persirengėlių tautos prezidentus ir stebėti jų inscenizuotą rinkimų kampaniją.
Kad žiemą varant nepristigtų jėgų, žavingoji Morė kvies pasivaišinti blynais, Lašininis siūlys šaukštu kabinti karštos košės, o jo konkurentas Kanapinis šildys visus susirinkusius trejų devynerių žolelių arbata. Šventę vainikuos tradicinis Morės teismas ir laužo šiluma.
Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų.”
Sigita Zumerytė (ELTA)
