Šiais metais pasaulis mini žymiausio Baroko epochos kompozitoriaus, vargonininko, pedagogo, liuteronų bažnyčios kantoriaus Johanno Sebastiano Bacho 340-ąsias gimimo metines. Šia proga Nacionalinė vargonininkų asociacija ir Vilniaus evangelikų liuteronų parapija kviečia į jau tradicinį vargonų ir chorinės muzikos koncertą „Su gimtadieniu, Johannai Sebastianai!“. Koncertas vyks kovo 21 d., penktadienį, 18 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Jame dalyvaus VELB ansamblis „Adoremus“ (vadovė Renata Kreimerė), tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatai Jurgita Kazakevičiūtė ir Balys Vaitkus, taip pat jaunieji vargonininkai: Tadas Gerulskis bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Anna Krasuckytė ir Dailius Kavalevskis.
J. S. Bachas gimė 1685 m. kovo 21 d. Eizenache (Tiuringija), miesto muzikos direktoriaus Johanno Ambrosiaus Bacho ir Marijos Elizabetos Lemerhirt šeimoje. Nuo mažens mokytas tėvo ir vyresniojo brolio Johanno Christopho, būdamas septyniolikos Johannas Sebastianas jau buvo puikiai išsilavinęs muzikantas: griežė smuiku ir altu, skambino klavesinu, grojo vargonais. Nuo aštuoniolikos jis vargonavo Arnštato, Miulhauzeno bažnyčiose, vėlesniais metais dirbo vargonininku ir kapelmeisteriu Veimare (1708–1717), Kėtene (1717–1723) ir Leipcige (1723–1750). Paskutinysis, Leipcigo laikotarpis buvo vienas produktyviausių Bacho kūrybiniame kelyje. Leipcige Bachas užėmė prestižines pareigas – buvo Šv. Tomo bažnyčios kantorius ir muzikos direktorius, vadovavęs miesto muzikiniam gyvenimui. Čia jis sukūrė savo brandžiausius kūrinius, iki šiol laikomus profesinio meistriškumo viršūne: „Pasiją pagal Matą“, „Pasiją pagal Joną“, Mišias h-moll, bažnytines kantatas „Wachet auf, ruft uns die Stimme“ (liet. „Pabuskite, mus šaukia balsas“) ir „Herz und Mund und Tat und Leben“ (liet. „Širdis ir burna, veiksmai ir gyvenimas“), trio sonatas, preliudus, tokatas, fugas, choralus vargonams bei instrumentinius šedevrus – „Goldbergo variacijas“, „Muzikinę auką“ ir „Fugos meną“. J. S. Bachas išugdė daugybę mokinių, tarp kurių – ir jo sūnūs Wilhelmas Friedemannas Bachas, Carlas Philippas Emanuelis Bachas, Johannas Christianas Bachas, pasekę tėvo pėdomis ir tapę žymiais kūrėjais. Po J. S. Bacho mirties 1750 m. jo muzika buvo kiek primiršta, tačiau XIX a. kompozitoriai Felixas Mendelssohnas-Bartholdy, Carlas Friedrichas Zelteris ir kiti prisidėjo prie jos atgimimo.
Koncerto, dedikuoto J. S. Bacho 340-osioms gimimo metinėms, programoje skambės preliudai ir fugos vargonams, choralai iš Leipcigo rinkinio ir „Vargonų mišių“ (Clavier-Übung III), dalys iš bažnytinių kantatų ir „Goldbergo variacijų“ ciklo. Minint XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmos pusės Mažosios Lietuvos filosofo, filologo, tautosakininko, vertėjo, evangelikų liuteronų kunigo Pilypo Ruigio 350-ies metų jubiliejų, ansamblis „Adoremus“ atliks J. S. Bacho harmonizuotus choralus, kurių tekstus į lietuvių kalbą išvertė P. Ruigys.
Koncertas yra projekto „Instrumentų karalius kviečia“ dalis. Edukacinis vargonų pažinimo projektas truks iki lapkričio ir baigsis koncertu, skirtu Šv. Cecilijos dienai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
