„Atšventusi 20 metų jubiliejų į naują dešimtmetį Vilniaus knygų mugė žvelgia atviromis akimis – be išankstinių nuostatų dėl savo ateities ir siekdama išlaikyti lankytojų pamėgtas tradicijas“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Anot jos, gyventi „be formulių“ – mugės inspiracija tapęs J.Mekas – siekė visą gyvenimą. O šių metų mugės programoje – siekis pažinti tikrąjį J.Meką, konceptualiai atsinaujinusi Vaikų salė bei itin sustiprėjęs – pokalbio žanras.
Pažinti tikrąjį J.Meką
Išskirtinai J.Mekui bus skirta diskusija, kurioje bus kalbama apie tai, ką iš tiesų menininkui „reiškia gyventi ir kurti nevaržomam“. „J.Meką dažnai įspraudžiame į labai siaurus rėmus, žvelgiame į jį stereotipiškai. O pats jis ne kartą yra sakęs: „Lietuva manęs nesupranta“, – pasakojo A.Žilinskienė.
Koks žmogus iš tiesų buvo Jonas Mekas? Apie tai kalbėsis ilgamečiai J.Meko gyvenimo pakeleiviai Pip Chodorov (JAV/Prancūzija) ir Anne König (Vokietija). Juos kalbins šalia J. Meko ir jo šeimos paskutiniaisiais gyvenimo metais Niujorke buvusi Gražina Michnevičiūtė.
J.Mekui skirti ir du Knygos kino salės seansai. „Pirmajame dr. Ramūnas Čičelis, šiemet išleidęs monografiją apie Jono Meko kūrybą, pristatys vieno pirmųjų Lietuvos video menininko Henriko Gulbino dokumentinį filmą „Trys dienos Paryžiuje – atsakymai be klausimų“ (2019). Filme – lietuvių kino retrospektyvos, 2018 m. vykusios Paryžiaus filmotekoje „La Cinémathèque Française“, metu užfiksuoti J.Meko susitikimai, samprotavimai apie kiną, kūrėjo laisvę. Antrajame seanse bus parodytas paskutinis paties J.Meko filmas „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ (2012). Jį pristatys Lietuvos kino dokumentininkas Audrius Stonys“, – sakė instituto direktorė.
Mekiškasis Naktinis renginys
Šįmet antrąjį kartą vyks Naktinis mugės renginys, kurį režisuoja Dalius Abaris. Renginio centre – J.Mekas kaip avangardinio kino kūrėjas. „Naktiniame renginyje bus nemažai mekiško stiliaus akcentų. Režisieriui teko paplušėti, kol įkalbino poetus skaityti savo kūrybą kitaip nei jie įpratę“, – pasakojo Litexpo parodų organizavimo skyriaus vadovė Milda Gembickienė.
„Šįmet renginys vadinsis „Žodis, kaip pasikartojantis sapnas“ ir jo pagrindiniu akcentu taps – ritmas tiek muzikoje, tiek poezijoje. Jau yra atrinkti dalyvausiantys muzikos atlikėjai ir poetai menininkai, kurių kūryba – žodžiai ar muzika – renginyje suskambės kitaip“, – sakė M.Gembickienė.
„Nors galvojome, kad renginį specialiai skirsime tik jubiliejinei (praėjusių metų) mugei, tačiau sulaukę puikių lankytojų įvertinimų, nutarėme kartoti ir šįmet. Juolab, kad šis renginys tampa tiltu tarp muzikos ir knygos“, – teigė ji. Anot jos, tai labai modernus renginys, kupinas video projekcijų ir naujausių technologijų naudojimo.
Buvusi Vaikų salė – keičia formulę
Anksčiau buvusi Vaikų salė į 2020-uosius keliauja kaip „Jaunųjų skaitytojų salė“ bei atnaujina vizualą. „Riedučiais lekianti knyga – tokį logotipą ir kitus vizualinio stiliaus personažus sukūrė šių metų Bolonijos vaikų knygų mugės žvaigždė, iliustruotoja Rasa Jančiauskaitė“, – teigė A.Žilinskienė.
Pasak pašnekovės, R.Jančiauskaitės koncepcija – „Skaitymas stebina, vienija, įtraukia!“ – puikiai tinka ir šių metų mugei.
Jaunųjų skaitytojų salėje lauks nauja kūrybinių dirbtuvių programa – Kūrybos erdvė be formulių. Čia užsiėmimus skirtingo amžiaus dalyviams rengs Lietuvoje ir pasaulyje žinomi knygų autoriai ir iliustruotojai. Tarp jų – Aušra Kiudulaitė, Rasa Jančiauskaitė, Ieva Babilaitė, Kotryna Zylė. „Išsamią kūrybinių dirbtuvių programą paskelbsime vasario pradžioje ir kviesime registruotis iš anksto“, – sakė A.Žilinskienė.
A.Žilinskienė išryškino ir Vaikų scenoje vyksiančius renginius mažiesiems nuo knygų pristatymų iki trumpų diskusijų „Šortukai“, koncertų, žaidimų. Jaunimą kvies Bibliotekų erdvė ir Jaunimo taškas, kuriame bus visiškai aišku, kad „skaityti yra kieta“, o „pavardės nuo viršelio“ ragins dalyvauti pokalbiuose.
„Knygų šalies“ programa sudomins parodomis ir renginiais su garsiausiais pasaulio iliustruotojais, tame tarpe ir „Oskaro“ laureate, režisiere ir animatore Torill Kove, o leidyklų stenduose – lauks naujausios knygos.
„Sustiprėjęs pokalbio žanras“
Lankytojams Vilniaus knygų mugės diskusijos – vienas mėgstamiausių tradicinių renginio formatų. Anot Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, pokalbio žanras šįmet itin sustiprėjęs: „Dažnu atveju pasirinkta pristatyti ne pavienes knygas, bet kalbėtis apie tam tikras mums svarbias temas, analizuojamas skirtingose knygose. Norėtųsi kalbėti apie įvairovę, diskusijas, aktualias temas: mugė yra reiškinys, kuriame žmonėms su skirtingais požiūriais ir skaitymo skoniais atsiras ką veikti.“
Šiemet viena Diskusijų klubo temų sieks aktualizuoti Lietuvos žydų kultūrą šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Joje bus klausiama, ar patiems litvakams svarbu, kad Lietuvos žemė vis labiau juos priima kaip savus, ar visi didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis?
Ketvirtadienį Diskusijų klube bus kalbama apie laikraščius, žurnalus interneto eroje. Taip pat kas skaito, ar skaito ir kaip skaito sovietmečio lietuvių literatūrą šiandien.
Penktadienį bus bandoma pažvelgti į J.Meko asmenybę kitu kampu. Šeštadienį JAV ir Europos šalių komplikuotus santykius nagrinės diskusija „Lietuva ir JAV: kas mūsų laukia?“
O sekmadienį bus aptarta knygų reklama visuotinės informacijos amžiuje: ar gražūs paveikslėliai su kava ir knyga skatina skaitymą, o gal tik pardavimus?
Galiausiai R.Elijošaitytės-Kaikarės žodžiais, svarbiausia šių metų Vilniaus knygų mugėje ne akcentuoti formules, tačiau iš jų išsiveržti. „Šių metų programa tikrai stipri: įdomūs svečiai, apie kurių knygas jau dabar kalbama, lietuvių rašytojai, kurių naujų knygų laukiama“, – teigė ji.
