Vytauto Tomaševičiaus paroda „Šventieji šiukšlių dėžėje“ tyrinėja nušventinimo, kultūrinės ikonografijos ir visuomenės vertybių kaitos temas. Menininko kūriniai kritiškai, bet kartu ir su ironija analizuoja, kaip šiandieninėje vizualinėje kultūroje legendos, idėjos ir simboliai praranda savo sakralumą – nuo politinių ikonų iki popkultūros dievukų, nuo istorinių, kultūrinių asmenybių iki mitologizuotų figūrų ar tiesiog kasdienių kompanionų.
Tomaševičius kuria vizualinius naratyvus, kuriuose atpažįstami įvaizdžiai, metaforos ir personažai patenka į naujus kontekstus, ištrūksta iš tradicinio kanono ir perkelia žiūrovą į postmodernią, fragmentišką tikrovę. Ką reiškia būti „šventuoju“ ar žvaigžde, nekvestionuojamu lyderiu ar visuotinai pripažintu objektu šiandieninėje visuomenėje, politikoje, kultūroje? Kiek ilgai trunka šlovė ir kada ji virsta tuštybe, kada prasideda nuvertėjimas? Ar mūsų kultūriniai stabai anksčiau ar vėliau netampa nieko nebereiškiančiais artefaktais?
Šioje parodoje menininkas tęsia jam būdingas nostalgijos, istorinių referencijų ir socialinės kritikos temas, išplėsdamas jas iki didesnio mastelio.
Paveiksluose pasitelkiant ironišką žvilgsnį ir intelektualų lengvai atpažįstamų posakių perfrazavimą, ikoninės asmenybės, garsūs meno kūriniai ir kultūriniai simboliai atsiduria daugiasluoksnėje prasmių erdvėje, kurioje susilieja užmarštis, nuvertėjimas ir naujų reikšmių paieškos.
Parodos kūriniuose galima rasti ryšį su filosofo, kultūros teoretiko Byung-Chul Han knygoje „Nuovargio visuomenė“ aptariamomis idėjomis – mūsų hiperaktyvi informacinė kultūra viską greitai sukuria, bet lygiai taip pat greitai sunaikina ar iškreipia pirmines reikšmes.
Kada meno ir istorijos figūros virsta dekoratyvinėmis kopijomis, o kada jų nuvertinimas tampa pasipriešinimo aktu? Tomaševičiaus darbai įtraukia žiūrovą į šią diskusiją, kviesdami permąstyti ikonų statusą, laikinumo ir prasmės sąvokas bei mūsų pačių santykį su „kultūrinėmis šiukšlėmis“.
Paroda „Šventieji šiukšlių dėžėje“ – tai vizualiai įtaigus ir ironiškas žvilgsnis į ikoninius dalykus, prasmės kismą ir tai, kas lieka, kai praeina susižavėjimo akimirka. Žiūrovai kviečiami atpažinti ir kelti klausimus apie vertės, atminties ir prasmės trapumą mūsų amžiuje.
