Vrublevskių bibliotekoje šią savaitę pradėta eksponuoti dokumentų apie totorius paroda, skirta Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams.
Parodoje – pirmosios žinios apie totorius: senieji XVI–XVII amžių istorikų darbai, kelionių aprašymai; totorių raštija ir religinio pobūdžio leidiniai, totoristikos studijos ir tyrimai (XIX a. – XX a. pirma pusė), totoristikos tyrinėjimai ir studijos nuo XX a. iki šių dienų.
Taip pat – rankraštinė medžiaga, daugiausia – teismų dokumentai dėl žemės nuosavybės, žinios apie gyventojų sudėtį bei unikali religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos.
Šios kolekcijos skaitmeninės kopijos papildys Vrublevskių bibliotekos fondus ir taps prieinamos tyrėjams bei visiems, besidomintiems totorių istoriniu ir kultūriniu paveldu.
Parodoje eksponuojami ir folkloro ansamblio „Efsane“ prie Trakų krašto totorių bendruomenės ansamblio kostiumai, kurie atkurti tautinio totorių kostiumo pagrindu.
Paroda „Šimtmečių istorijos liudijimai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose“ veiks iki spalio 1 dienos.
Parodą parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė, bendradarbiavo Vilniaus apskrities totorių bendruomenė, Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenė, konsultavo Galina Miškinienė.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.
Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.
Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosciuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.
2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.
