Nuo lapkričio 4 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rodoma žymaus lietuvių dailininko Vytauto Valiaus paroda „Jausti savo žemę…“, kuri skirta dailininko 90-osioms gimimo metinėms. Jos kuratoriai Saulius Valius ir Eglė Valiūtė. Veiks iki gruodžio 4 d.
Vytautas Valius (1930–2004) – žymus lietuvių dailininkas, Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius – buvo universali, kone renesansinė asmenybė: grafikas, knygų iliustruotojas, tapytojas, scenografas, freskų kūrėjas, kompozitorius ir mąstytojas-filosofas.
Gimęs Telšiuose, 1950–1956 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute grafikos studijas pasirinkęs menininkas 1965–1971 m. dėstė grafiką ir kompoziciją savojoje Alma Mater, vėliau atsidėjo kūrybiniam darbui. Iliustravo Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės ir kt. poezijos knygas, sukūrė estampų ciklus „1863-ieji metai Lietuvoje“, „Planeta“, „Literatūrinės parafrazės“, „Vilniaus architektūra“ ir kt., tapybos ciklus „Lietuvių liaudies meno motyvais“, „Istorinės parafrazės“, „XX amžius“, tapybos ir estampų ciklą „Kultūros ekologija“, sieninės tapybos darbais dekoravo Medžiotojų užeigą (1974) Kaune, Vilniaus universiteto lituanistikos skaityklą (1979).
„Domėjimasis filosofiniais būties klausimais V. Valių kūryboje kreipė į žmogaus gyvenimo apmąstymus, skatino priešintis visuotiniam chaosui. Menininką žavėjo liaudies dailės, ypač skulptūros, plastinės kalbos paprastumas, taurumas ir vidinė rimtis. Tokia pat santūri, apibendrinta ir įtaigi jo grafinė kūryba, pasižyminti novatoriška forma, daugiasluoksnio vaizdo monumentalumu,“ – pasakoja parodos koordinatorė dailėtyrininkė Regina Urbonienė.
Dykuma – –
nuo neatmenamų laikų žmogus – –
– ir gamta – –
viskas žmonių sukurta – –
pavirsta į smėlį – –
„Šis sakinys, rastas Vytauto Valiaus studijoje tarp pasižymėtų minčių, piešinių bei užrašų fragmentų, tapo pagrindine parodos gija, – pasakoja parodos kuratoriai Saulius Valius ir Eglė Valytė. – Visą parodą įrėmina du paskutiniai triptikai, juos mes pavadinome „Paskutine vakariene“. Jie, kaip ir dauguma kūrinių, nebuvo dailininko įvardinti, dar norėta dirbti toliau…“
„De profundis“, „Planeta“, „Kultūros ekologija“ – tai keli svarbūs menininko kūrybos etapus žymėję ciklai. Dauguma kitų kūrinių, eksponuojamų parodoje, yra mažai arba visai nerodyti. Tai tik visõs Vytauto Valiaus kūrybos punktyrai-fragmentai, tarsi aptikti byrančiame laike, minint dailininko 90-ąsias gimimo metines ir belaukiant pasirodant trečiosios apžvalginės knygos „Gyvenimas mene“.
