Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Vilniaus krašto bajorų sąjunga rugsėjo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Valdovų rūmų muziejaus Bonos Sforcos renesansinį sodą. Čia bus atidengtas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos (1494–1557) bareljefas. Skulptoriaus Jono Gencevičiaus iš bronzos ir marmuro sukurtą, auksuotą ir emaliu puoštą bareljefą Valdovų rūmų muziejui dovanoja Vilniaus krašto bajorų sąjunga.
„Vilniaus krašto bajorų sąjungos iniciatyva sukurtas Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos, XVI a. itališkosios kultūros ambasadorės Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, bareljefas, kurį dovanojame Valdovų rūmams, vienam svarbiausių Lietuvos kultūros židinių, tikimės, papuoš ne tik Valdovų rūmų sodelį, bet ir mūsų miestą. Tegu tai bus dar vienas šios iškilios asmenybės atminimo įamžinimas“, – sako Vilniaus krašto bajorų sąjungos vadė ir Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatorė Elona Varanauskienė.
Bonos Sforcos asmenybę Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai pasirinko ieškodami ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų. Pasak šios idėjos autoriaus ir vieno iš Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų, senatoriaus Donato Baikščio, Bonos Sforcos įtaka Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdymui ir kasdieniam gyvenimui šiandien galėtų būti lyginama su svarbiausius politinius postus Europoje užimančiomis moterimis. „Dar mokykloje kolekcionavau pašto ženklus, pradėjau domėtis istorija. Tada pasirodė J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ ir man ilgam įstrigo, kad jaunąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmoną nunuodijo anyta, Bona Sforca. Vis rinkau literatūrą, domėjausi, radau Bonos Sforcos paralelių su kitos italės – Kotrynos Mediči istorija“, – prisimena D. Baikštys. Bareljefo idėjos autorius teigia šiandien tvirtai galįs pasakyti, kad Bona Sforca – nepakankamai vertinama istorinė asmenybė, iš tikrųjų padariusi milžinišką įtaką Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. „Ji yra pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformatorė, atvežusi itališkąją kultūrą ir mylėjusi Lietuvą. Kitaip nebūtų valdovų rezidencijoje Vilniuje praleidusi septynerių metų. Tai Bonos Sforcos iniciatyva Vilniaus katedroje iš itališko marmuro buvo sukurtas antkapis Vytautui Didžiajam. Tiesa, vėliau, per rusų antpuolį sunaikintas“, – vardija D. Baikštys.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko teigimu, Bonos Sforcos bareljefui parinkta vieta Bonos Sforcos vardu pavadintame renesansiniame sodelyje, kad visi vilniečiai ir svečiai, eidami pro muziejų, galėtų pasigrožėti kūriniu, prisiminti šią iškilią asmenybę. „Siena, ant kurios bus tvirtinamas bareljefas, užstoja renesansinį sodelį nuo vėjų. Čia, kaip manoma, Bona Sforca buvo įkūrusi nedidelį itališką sodą sau ir artimiausiai aplinkai – vadinamąjį giardino segreto. Sodelyje augo prieskoninės žolės bei gėlės, greičiausiai čiurleno fontanas. XVI a. pradžioje Bonos Sforcos užsakymu buvo suprojektuotas rūmų priestatas, jame įrengti privatūs Bonos Sforcos apartamentai, iš kurių laiptai vedė tiesiai į saulėtą sodelį tarp Aukštutinės pilies kalno ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų. Tad Bonos Sforcos bareljefas primins šios valdovės prieš 500 metų sukurtą ramybės ir grožio oazę“, – pasakoja dr. Vydas Dolinskas.
Bonos Sforcos bareljefo autorius, skulptorius Jonas Gencevičius domėjosi visais išlikusiais Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės atvaizdais. Įsigilinęs į šios didingos moters istoriją, menininkas teigia nenorėjęs pavyzdžiu imti dažnai naudojamų vėlyvųjų Bonos Sforcos portretų, kurie buvo piešti po Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1548) mirties, kai ji jau buvo našlė. Todėl bareljefas sukurtas pagal graviūrą, kurioje Bona Sforca – jauna ir graži Milano kunigaikščio Džano Galeaco Marijos Sforcos bei Neapolio karalaitės Izabelės Aragonietės duktė, ką tik ištekėjusi už Žygimanto Jogailaičio, vadinamo Senuoju, ir tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene bei Lenkijos karaliene.
