Parodos

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamą maldyną bus galima apžiūrėti dar septyniolika dienų – iki rugsėjo 16-osios imtinai!

Valdovų rūmų muziejaus sulaukė skambučių ir klausimų, ar nebus pratęsta paroda, nes per
atostogas dalis lankytojų nespėjo jos pamatyti. Rankraštinis maldynas – ne tik meno šedevras.
Jo savininkų istorija į vieną giją supina Goštautų giminę, Barborą Radvilaitę, Lietuvos ir
Lenkijos valdovus Jogailaičius bei Vazas, užsienio kunigaikščius, jėzuitų vienuolius…
„Istorinė relikvija šiandien saugoma Vokietijoje, Miuncheno universiteto bibliotekoje. Su šios
bibliotekos Rankraščių skyriumi, kur maldynas vertinamas kaip vienas reikšmingiausių rinkinio
artefaktų, pavyko sutarti, kad ekspozicija Lietuvoje būtų pratęsta dar porai savaičių. Mūsų
kolegoms iš Bavarijos didelį įspūdį padarė neeilinis Vilniaus gyventojų, sostinės svečių,
valstybės vadovų dėmesys maldynui, tad ir buvo nuspręsta šią knygą eksponuoti kiek ilgiau,
nei paprastai leidžiama. Miuncheno biblioteka savo rankraščius per metus rodo ne ilgiau nei du
mėnesius, o mums padarė išimtį. Be ypatingo visuomenės dėmesio, kitas svarbus argumentas
tokiam palankiam sprendimui buvo idealios eksponavimo sąlygos Valdovų rūmų muziejuje –
minimalus apšvietimas, pastovi temperatūra ir tinkamas drėgmės režimas, – sako Valdovų
rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Iš tikrųjų šis maldynas yra ir garsaus
Lietuvos valstybininko Alberto Goštauto relikvija, ir kartu – itin meistriškas kūrinys, sukurtas
garsiausio savo laikų lenkų dailininko Stanislovo Samostšelniko (apie 1480–1541), su per 500
metų neįtikėtinai puikiai išsilaikiusiomis miniatiūromis.“

Prieš 500 metų statuso simbolis – meistriškai sukurtas maldynas
Į Lietuvą trumpam sugrįžęs rankraštinis maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis,
kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo
užsakovas – Albertas Goštautas (prieš 1480–1539). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
didysis kancleris ir Vilniaus vaivada, Mūrinių Geranainių grafas Albertas Goštautas buvo kilęs
iš senos lietuvių didikų giminės, kaip pats rašė, „kitàs pranokusios savo senumu ir turtu“. Šis
didikas faktiškai valdė Lietuvą ne vieną dešimtmetį, istorikai jį vertina, kaip vieną žymiausių,
įtakingiausių ir turtingiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų, siekusių stiprios, teisinės,
nepriklausomos Lietuvos valstybės.
1528 m. užsisakęs įspūdingai puoštą maldyną Albertas Goštautas sekė Lenkijos karaliaus ir
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos (1494–1557)
pavyzdžiu. Jį ant ploniausio ir labai brangaus pergamento kūrė vienas žymiausių to meto
meistrų – Krokuvos mieste dirbtuves turėjęs vienuolis Stanislovas Samostšelnikas su
pagalbininkais. Artimas valdovų turėtiesiems maldynas, istorikų teigimu, greičiausiai buvo
vienas iš statuso įtvirtinimo atributų.

Maldyno savininkai – istorinės asmenybės

 

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, iš pradžių maldynas
neabejotinai priklausė pačiam Albertui Goštautui, o tolesnę jo klajonių istoriją galima vien
numanyti, nes knyga vėl aiškiai minima tik XVIII a. pradžioje. „Tačiau beveik neabejojama,
kad po tėvo mirties vertingą rankraštinę knygą turėjo paveldėti Lietuvos kanclerio sūnus –
Naugarduko, o vėliau Trakų vaivada Stanislovas Goštautas (apie 1507–1542). Jis buvo vedęs
Barborą Radvilaitę (1522/1523–1551) ir taip pagaliau sutaikė galingiausias Lietuvos gimines –
Goštautus ir Radvilas. Žmonės dažnai pamiršta šį Barboros Radvilaitės biografijos faktą. Gal
todėl, kad Stanislovas Goštautas mirė netikėtai anksti, nepalikęs palikuonių, – pasakoja V.
Dolinskas. – Maldynas, kaip didžiulių užgesusios Goštautų giminės turtų simbolis, per stebuklą
išliko 500 metų. Jis ir kelios kitos su Albertu Goštautu susijusios ir išsaugotos vertybės leidžia
ne tik įvertinti Goštautų giminės galimybes, mecenatines intencijas, bet ir patį Lietuvos ir
Vilniaus aukso amžių – XVI šimtmetį.“
Istorikai sutaria, kad Goštautų giminės turtai pagal to meto tvarką, kai giminė baigėsi, turėjo
atitekti valdovui – Žygimantui Senajam. Kol buvo gyva, jais dar galėjo naudotis Stanislovo
Goštauto našlė Barbora Radvilaitė. Žygimantas Senasis, savo ruožtu, Goštautų paveldą
padovanojo sūnui Žygimantui Augustui (1544/1548–1572), jau 1544 m. tapusiam faktiniu
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o 1547 m. slapta vedusiam Stanislovo Goštauto našlę Barborą
Radvilaitę. Tad Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas galėjo tiesiogiai atitekti
Žygimantui Senajam arba per Barborą Radvilaitę patekti į turtingą Lietuvos didžiųjų
kunigaikščių rūmuose Vilniuje kauptą Žygimanto Augusto biblioteką.
Vėliau Alberto Goštauto maldyną galėjo paveldėti Vazų dinastijos valdovai – Jogailaičių
įpėdiniai. Tuo atveju į Bavariją Alberto Goštauto maldyną, kaip kraičio dalį, galėjo išsivežti
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632)
duktė Ona Kotryna Konstancija (1619–1651), 1642 m. ištekėjusi už būsimojo Šventosios
Romos imperijos kurfiursto, Reino pfalcgrafo ir Noiburgo kunigaikščio Pilypo Vilhelmo
Vitelsbacho.
„Tikrai žinome, kad 1725 m. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas jau priklausė
bibliofilui, meno ir gamtos retenybių kolekcininkui, Austrijos ir Bavarijos jėzuitų kolegijų
profesoriui Ferdinandui Orbanui (1655–1732), kuris buvo Noiburgo kunigaikščių
nuodėmklausys“, – sako V. Dolinskas.
Vėliau Ferdinando Orbano rinkiniai buvo išblaškyti po įvairius Bavarijos muziejus. Alberto
Goštauto maldynas 1800–1802 m. buvo perkeltas į Landshutą, o 1826 m. atsirado Miunchene,
Bavarijos Karalystės sostinėje, ir pateko į Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto
biblioteką.

Lituanistinė vertybė pritraukia itin daug lankytojų
Nuo birželio 22 d. Valdovų rūmų muziejaus Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje atidaryta
paroda „Dvasinis skydas. Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto maldynas iš Miuncheno“
lankytojams įdomi dėl kelių priežasčių: išskirtinė meno ir istorijos vertybė pastaraisiais
šimtmečiais nė karto nebuvo iškeliavusi iš Miuncheno, be to, tai – vienas iš nedaugelio
išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ženklų. Vilnius yra pirmoji vieta už Bavarijos
sostinės ribų, kur ši unikali knyga viešai parodyta. Tai didelis Bavarijos krašto bei Miuncheno
Liudviko ir Maksimiliano universiteto bibliotekos palankumo ženklas Lietuvai, taip pat daug

metų besitęsiančių, itin glaudžių ryšių su Valdovų rūmų muziejumi liudijimas. Beje, maldyno
parodos globėjais sutiko tapti Lietuvos ir Bavarijos Vyriausybių vadovai – Ingrida Šimonytė ir
dr. Markusas Zėderis (Markus Söder), suteikdami parodai tam tikrą valstybinį statusą. Unikalią
relikviją – Alberto Goštauto maldyną – Valdovų rūmų muziejaus lankytojai dar turi progos
apžiūrėti iki rugsėjo 16 dienos.

 

Valdovų rūmų muziejaus informacija

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button