Sausio 28 dieną Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ (Užupio g. 2A) buvo atidaryta Povilo Gavorkos grafikos darbų paroda „Pasąmonės versmė“. Pasitelkdamas ją autorius ne tik išreiškia savos kūrybos rezultatus, bet ir siunčia žinutę tiems, kurie susiduria su sunkumais savoje kūryboje.
Parodoje pristatomi 44 rinktiniai grafikos darbai. Kiekvienas jų atliktas jautria minimalistine linija be balastinių spalvinimo, šešėliavimo ar tonavimo etapų. Tokiu būdu autorius neatsiliko nuo galvoje užgimstančių vis naujų vaizdinių kaitos pagreičio. Greitas linijinis piešimas leidžia spėti pasąmonės vaizdinius perkelti ant popieriaus proceso metu, išliekant esamajame momente. Savo linijinių darbų autorius netaiso, neperpiešia ir nenaudoja trintuko tikėdamas dabarties grožiu.
Povilo Gavorkos darbus, specifiką ir tematiką aptarė ir menotyrininkė Saulė Mažeikaitė. Anot jos, šie darbai turi dvigubą prigimtį, pirmiausia, yra vaizdas, o prie jo tam tikra forma ir tekstas. Linijinį kūrinio atlikimo momentą ji aprašo taip – „Tarsi vedžiojant nenugalimai jėgai vienos spalvos markeriu, šiuose piešiniuose skleidžiasi plonos nesibaigiančios micelinio pasaulio gijos, o sukurtos kompozicijos – gyvas, slėpiningas labirintas, kuris aprėpia ir dangų, ir žemę, raizgosi ir kieme, ir visatoje. Buitinei logikai nepasiduodantys siužetai nestokoja žaismės, šiurpo, humoro ir provokacijų.“ Menotyrininkė pažymi sąvoką – micelinis pasaulis. Vieniems tai gali asocijuotis su grožio priemonėmis, tačiau omenyje turima kai ką kito, tai tarsi vientisa medžiaga, klampi linijų masė apjungianti daugelį sistemų ir veiksnių. Apie tai kas vaizduojama piešiniuose, Saulė Mažeikaitė taip pat turi įžvalgų – „Kai kurie Gavorkos piešinių objektai artimi viduramžių, naudotų bestiarijuose, gryliams. Šie mišrūs padarai su daugeliu galvų ar gimstantys iš kriauklių ar kitų formų dažniausiai prisimenami iš Hieronymo Boscho (1450 – 1515) tapybos. Gavorkos kūriniuose sutinkamos kur kas šiuolaikiškesnės grylių versijos – apsiginklavę technika, daugiagalviai, didžiagalviai, skustagalviai ar kitokie padarai, žmonės ir undinės, net grybai apninka menininko piešinius, mutuodami keliauja iš vieno darbo į kitą.“ Ji taip pat pažymi, kad piešiniuose randama sąsajų ir su animacija, bet ne tik todėl, kad kūrinių autorius yra pažįstamas kaip šiuolaikinės animacijos kūrėjas. Detalumas, piešiniai sudarantys vientisą tinklą, jų seka, linijų atsikartojimas suteikia aliuziją į animacinį vaizdinį.
Visi eksponuojami darbai buvo sukurti pastarųjų trejų metų laikotarpiu. Visgi, pats kūrybos procesas vyko ilgiau – apie septynerius metus. Viskas prasidėjo nuo to, jog Gavorka komercijoje neberado nei dalelės savęs, nei savos kūrybos. Tuomet, pradėjo kurti per savęs spaudimą, tačiau nesisekė. Šis nepasisekimas nuvedė jį prie knygų skaitymo, apie tai kaip reikia kurti, kokie metodai būna taikomi ir kas gali padėti. Taip jis suprato, kad jei nori kažką daryti lengvai, turi tai daryti kasdien. Toks mechanizmas veiksmą paverčia disciplina ir tampa įprastu veiksmu, tarsi užsirišti batus. Remiantis šia teorija jis pradėjo kasdien rašyti, taip prikaupė nemažai užrašų knygelių, o juose daug idėjų, kuriuos nevisos buvo užbaigtos iki galo. Vėliau, užrašai pradėjo virsti piešiniais, kurie per tris metus visiškai pakeitė užrašų knygutes. Laikui bėgant, jis suprato, kad nebeturi ką piešti, todėl pradėjo galvoti, ką jam patinka vaizduoti piešiniuose. Tai buvo moters figūra, ateiviai, miškas, ugnis ir visa kita ką šiandien galime matyti jo darbuose. Šiuo principu kiekvienam objektui jis priskyrė žaidimų kauliuko skaitmenis ir kaskart išridenus vieną iš jų – ta dalyką ir piešdavo. Visas šis procesas vykdavo rytais ir truko maždaug metus. Kol ir tai pabodo. Galiausia jis pradėjo piešti tai, kas tuo momentu ateidavo jam į pasąmonę, nes tuo momentu taip buvo lengviausia, nespaudžiant savęs ir idėjų. Taigi, šis septynerių metų procesas atvedė jį į šiandieninį rezultatą. Kiekvieną rytą Povilas Gavorka atsikelia, nusiprausia, pamedituoja, padaro mankštą ir 15 minučių skiria piešimui. Sąlyginai, tai atrodo užima išties nedaug laiko, tačiau per tris metus susikaupė ir virto į 44 rinktinių darbų parodą. Apie tai, kaip šis procesas atgaivino jo kūryba ir kaip suprasti pasąmonės subtilybes autorius dalinsis vasario 5 dieną pasąmoninio meno subtilybių dirbtuvėse Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ (Užupio g. 2A).
