Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vilniečius ir sostinės svečius kviečia susipažinti su retu miesto planu. Vilnius nuo seno garsėjo kaip daugiakultūris ir daugiakonfesis miestas. XVI a. pabaigoje Vilniaus miestas tapo pasaulio miestu, pateko į vokiečių kartografo Georgo Brauno ir flamandų meninės graviūros meistro Franco Hogenbergo pasaulio miestų atlasą „Civitates orbis terrarum“ („Pasaulio miestai“, 1572–1618), kuris tuo metu buvo pats didžiausias – net šešių tomų.
Vilniaus žemėlapis ir miesto aprašas spausdinti trečiajame atlaso tome. Miesto plane kartu vaizduojami ir Vilniaus gyventojai, apsirengę drabužiais, atspindinčiais tų laikų vietinę madą. Įdomu tai, kad nė vienas iš atlaso rengėjų Vilniaus mieste nebuvo lankęsis, o į atlasą pateko ir intriguojantis to meto vilniečių religinių papročių aprašas. Trumpa citata: „Šiame mieste išpažįstamas keistas tikėjimas. Žmonės labai pamaldžiai klauso bažnyčiose mišių: tiesiog negali atsistebėti, kaip žiūrėdami į kunigą, atidengiantį kieliką ir aukojantį, jie pamaldžiausiai mušasi ne tik į krūtinę, bet ir į veidą. Kas praėjusią naktį neleistinai sanguliavo ar paleistuvavo, tas, tikėjimo sujaudintas, tą dieną neina į bažnyčią, bet stovi lauke už durų ir pro sienos plyšį žiūri į apeigas atliekantį kunigą. Jie taip stropiai laikosi šio papročio, kad galima lengvai atpažinti paleistuvavusius jaunuolius ir nusidėjusias merginas.“
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas atskiru lapu išlikęs ranka spalvintas Vilniaus miesto planas, spausdintas vėliau leistame atlase „Illustriorum principumque urbium septentrionalium Europae tabulae“ (1657), kurį naujai parengė Amsterdamo knygų ir atlasų leidėjas Janas Janszoonas.
Skirkite laiko pažinčiai su unikaliu Nacionalinės bibliotekos eksponatu.
