Dovilė Gudačiauskaitė (g. 1979) yra tekstilės menininkė ir rūbų dizainerė, VDA dėstytoja. Baigė bakalauro (2006) ir magistro studijas (2014), o šiuo metu dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Dovilės kūryboje dominuojanti rūbo tematika niekada neapsiriboja funkcijos ar dizaino tendencijų klausimais, bet peržengia įprastines ribas, tampa metaforom, meno objektais, tyrinėjančiais egzistencines temas – žmogų, laiką, atmintį, gimimą, mirtį. Savo kūrybą Dovilė nuosekliai pristatinėja parodiniame formate, o taip pat jau dešimtmetį aktyviai kuria teatro kostiumus spektakliams.
„Žodis rožinis (rožančius) kilęs iš lotynų kalbos žodžio rosarium, kuris reiškia – rožių darželis, rožynas. Šis vedinys paaiškina maldos Mergelei Marijai kilmę ir nurodo į XIII amžiuje paplitusį paprotį, kuomet riteriai prisiekdavo ištikimybę Dievo Motinai, uždėdami rožių vainiką ant jos atvaizdo arba dovanodami dvasinį vainiką – rožinio maldą.
Senos, kandžių ,,suėstos” skarelės, kadaise buvę pamaldžių močiučių puošmena, tampa retenybe. Jų vis dar galima aptikti provincijos bažnyčiose, bet jos nyksta kartu su mirštančiomis maldininkėmis.
Dažnu atveju sovietmečiu tikėjimą slapta perdavė močiutės, kurios stipriausiu ginklu prieš pasaulio blogį laikė rožinio maldą. Yra daug liudijimų, kaip tremties, kalinimo sovietų lageriuose metais tikintieji buvo stipriai įsikibę į rožinio maldą ir tai jiems padėjo išlikti.
Bomberis (angl. bomber jacket) – šiandien itin populiarus kasdienės aprangos elementas, kuris originaliai kildinamas iš amerikiečių karinių oro pajėgų uniformų. Seną, prisodrintą praeities tekstilę aktualizuoju, paversdama rūbu – metafora – taikos uniforma ir puošmena. Iš specialių ortodoksų tradicijai priskiriamų mazgų rišu rožinius – taikos ginklus.
Parodos atidarymas vyks spalio 9 d. (trečiadienį) 18 val. VDA galerijoje Artifex (Gaono g. 1, Vilnius). Galerija dirba II-V: 12-18 val., VI: 12-16 val.
