Gegužės 6 d. Vilniuje duris oficialiai atveria vienuoliktasis Lietuvos Nacionalinio muziejaus padalinys – Istorijų namai – ir pirmoji jo paroda „Ką slepia sarkofagas“. Šioje parodoje lankytojai turės išskirtinę galimybę pamatyti visas Lietuvos muziejuose saugomas mumijas ir sarkofagus po vienu stogu.
Ši pažintinė ir patyriminė paroda atskleidžia pastarųjų beveik 200 metų senovės Egipto mumijų tyrinėjimus ir lietuvių dalyvavimą juose. Parodos autoriai pristato, kaip kito mumijų tyrimų samprata ir jų rezultatai nuo kolekcionavimo idėjos XIX amžiuje, pirmųjų mokslinių ekspedicijų XX amžiuje iki dabar – kai tūkstančių metų senumo paslaptys išaiškinamos šiuolaikinėmis technologijomis.
Senovės Egipto mumijos čia eksponuojamos kartu su įvairiais objektais, lydėjusiais mirusįjį į pomirtinį pasaulį. Eksponatai supažindina su senovės egiptiečių pastangomis nugalėti mirtį, pomirtinio pasaulio vaizdiniais, magiškomis įkapėmis, mumifikavimo paslaptimis, senovės Egipto dievais, hieroglifų rašto pavyzdžiais.
Parodoje pristatomos ir mumijų klastotės, primenančios XIX amžiuje kilusį didžiulį susidomėjimą mumijomis ir su jomis susijusių suvenyrų paklausa.
Nacionalinio muziejaus padalinys – Istorijų namai
Kaip pranešė muziejus, Istorijų namai įsikūrė viename buvusių carinių kareivinių komplekso pastate Tado Kosciuškos gatvėje, šalia kito neseniai atidaryto padalinio – buvusios areštinės.
Žadama, kad tai bus parodų erdvė, kurioje „istorija pristatoma ne tik kaip fiksuota praeitis, bet ir kaip mūsų visų apmąstoma ir tebekuriama realybė“.
Vasario pabaigoje Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė BNS teigė, kad šiame padalinyje bus siekiama „paprasta kalba“ pristatyti mokslinius tyrimus, parodos bus orientuojamos į visą šeimą.
Per metus ketinama surengti dvi ar tris kintamas parodas. Čia taip pat planuojama atidaryti kavinę, kieme galės vykti įvairūs kultūriniai renginiai.
„Pradėsime nuo parodos apie Egipto mumijas. Apie tas Egipto mumijas, kurios yra saugomos Lietuvoje, pasakosime apie tai, kaip jos čia atsirado, kas tai per mumijos“, – tuomet teigė ji.
Kultūros paveldu pripažintas pastatas rekonstruotas ir pritaikytas muziejaus veiklai daugiau nei per dešimtmetį, darbai kainavo apie 9,5 mln. eurų.
Pasak muziejaus, kareivinės šioje vietoje iškilo apie 1880-uosius, komplekso karinė paskirtis nekito nei tarpukariu, nei vykstant Antrajam pasauliniam karui, kai čia šeimininkavo vokiečių kareiviai.
Iš dabar turimų duomenų žinoma tik tai, kad apytikriai iki 1950 metais šie pastatai tebepriklausė karinei žinybai, taip pat nėra tiksliai žinoma, kada pastatas atiteko Vilniaus miesto vykdomajam komitetui ir čia nuspręsta čia įkurti mokyklą-internatą.
Kompleksas prieš beveik tris dešimtmečius perduotas Nacionaliniam muziejui. Šiuo metu be atidaromų Istorijų namų čia dar įsikūrusios Nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyrius ir eksponatų saugyklos.
Nuotr.: Arnas Strumila 
Nuotr.: Arnas Strumila 
Nuotr.: Arnas Strumila 
Nuotr.: Arnas Strumila
