Parodos

MO muziejuje bus atidarytos dvi naujos parodos

Vasario 10 dieną MO muziejuje bus atidarytos dvi naujos parodos. Pirmą kartą bus pristatomos naujausios menininko Andrew Miksio fotografijos iš jau 20 metų Lietuvos romų gyvenimą fiksuojančio projekto „BAXT“. Tą patį vakarą MO muziejuje taip pat bus atidaryta ir romų kilmės šiuolaikinės menininkės Selmos Selman paroda „Poezija be trapumo“.

Mažosios parodos „BAXT“ atidarymo vakarą – vasario 10 d. 18 val. 30 min. – MO muziejus kviečia išgirsti menininko A. Miksio pasakojimą apie du dešimtmečius trunkantį fotoprojektą. Atidarymo metu taip pat įvyks pokalbis su romų bendruomenės nariais Gopalu Michailovskiu ir Rumina Rumianceva.

„BAXT“ – įvairialypė reikšmė

Tikriausiai pirmas klausimas, kylantis pamačius naujosios MO muziejaus mažosios parodos pavadinimą, yra žodžio „baxt“ reikšmė. Šis romų kalbos žodis gali būti siejamas su keliomis prasmėmis: sėkmė, likimas, lemtis, fortūna, karma. Emocinį krūvį jis taip pat gali turėti įvairų – tiek likimas, tiek karma gali būti ir pozityviai džiuginantys, ir verčiantys netikėtai sunerimti.

 

A. Miksio fotografijų ciklo „BAXT“ centre – romų portretai ir tikros jų gyvenimų istorijos. Nuotraukose užfiksuota išraiškinga pozuotojų gyvenamoji aplinka, kupina užuominų apie kasdienius džiaugsmus ir sunkumus. A. Miksį, gimusį ir užaugusį Jungtinėse Amerikos Valstijose, motyvuoja noras pažinti Lietuvos realybę. Jo akį patraukia nesuvaidintos žmonių emocijos ir realios gyvenimiškos situacijos. Parodos pasakojimą taip pat pratęsia specialiai parodai kurti Laimono Briedžio esė tekstai.

„Aš neidealizuoju fotografuojamų žmonių, siekiu atskleisti kiekvieno jų asmenybę. Taip pat manau, kad būtina kritiškai vertinti poreikį apibrėžti žmones išskirtinai pagal jų tautybę. Šiuo fotografijų ciklu ir paroda MO muziejuje kviečiu susimąstyti, kaip visos bendruomenės atžvilgiu taikomi stereotipai veikia konkrečių individų gyvenimą“, – pasakoja A. Miksys, fotografijų autorius ir parodos kuratorius. 

MO muziejaus mažoji paroda „BAXT“ – galimybė naujai įsigilinti į skirtingus požiūrio taškus bei gyvenimo patirtis ir pasvarstyti, koks galėtų būti Lietuvos romų bendruomenės likimas.

 

Nepapasakota Vilniaus istorija

A. Miksio fotografijų ciklas yra bene vienintelis pripažinimo sulaukęs meno projektas Lietuvoje, kuriame užfiksuoti romai. Šios fotografijos suteikia galimybę permąstyti turimą išankstinį nusiteikimą romų atžvilgiu ir pamatyti juos kitame kontekste nei esame pratę. 

„Norime būti platforma įsiklausymu ir pagarba grįstai diskusijai apie visuomenei aktualius klausimus. Tapatybės, multikultūrinio miesto tema – ne pirmą kartą nagrinėjama MO parodose. Romų bendruomenės istorija yra ir Vilniaus miesto istorijos dalis, kuri vis dar atrodo nepakankamai papasakota. Ši mažoji paroda papildo Vilniaus ruošimąsi 700-ajam gimtadieniui bei jo programą. Tikiu, kad gebėjimas atvirai kalbėti apie sudėtingus klausimus rodo miesto ir jo gyventojų brandą bei toleranciją“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.

Atidarymo vakarą – pokalbiai su romų bendruomenės atstovais

Parodos atidarymo vakarą – vasario 10 d. 18 val. 30 min. – MO muziejus kviečia net į kelis pokalbius. Fotografijų autorių, menininką A. Miksį kalbins menotyrininkė, fotografijos ir dailės kritikė dr. Agnė Narušytė.

 

Atidarymo vakarą MO lankytojai turės progą daugiau sužinoti apie romų bendruomenę, vyks pokalbis su romų bendruomenės nariais Gopalu Michailovskiu ir Rumina Rumianceva bei antropologe, multikultūrinio jaunimo centro „Padėk pritapti“ atstove Agnieška Avin. Parodos atidarymo svečius kalbins publicistas, politikos apžvalgininkas Donatas Puslys.

Parodos atidarymo renginio metu visiems vyresniems nei 6 metų amžiaus lankytojams privaloma dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

Romų kilmės šiuolaikinės menininkės Selmos Selman darbai

MO muziejuje vasario 10 d. taip pat bus galima pamatyti ir ekspoziciją MO muziejaus  I a. hole – romų kilmės šiuolaikinės menininkės Selmos Selman darbus parodoje „Poezija be trapumo“. Tikėjimas, kad menas gali paskatinti apčiuopiamus socialinius pokyčius, yra neatsiejama jos, kaip aktyvistės, veiklos dalis.

 

Remdamasi asmenine, savo šeimos bei bendruomenės patirtimi, S. Selman kalba moterų emancipacijos, diskriminacijos temomis ir kviečia diskutuoti apie moterų padėtį romų bendruomenėje, itin ankstyvas santuokas, išsimokslinimo stoką. S. Selman siekia paneigti nusistovėjusius stereotipus apie romų bendruomenę ir taip prisidėti prie geresnės savo bendruomenės narių ateities. MO muziejaus atstovų teigimu, Lietuvos vizualiojo meno lauke aktyviai kuriančių romų kilmės žmonių dar nėra, taigi buvo svarbu parodyti stiprų pavyzdį iš tarptautinio konteksto – šiuolaikinės menininkės S. Selman, šiuo metu reziduojančios Amsterdame, darbus.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
6 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Mo pastatas

Yra svetimkūnis. Nemokška architektūros klaida.

Žinovas...

Kaip išviso nebankrutavo dar tas muziejus !? Kiek vien už šildymą kainuoja tokias patalpas sumokėti .!? Joks verslas negali dirbti į minusą.

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button