Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lukiškių kalėjimas 2.0 nuo birželio 19 d. lankytojams atvers naują parodą „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę. 1992–2004“. Parodoje lankytojų lauks Lietuvos reivo istorija, žymių užsienio ir Lietuvos menininkų kūriniai, autentiški artefaktai. Visa tai – specialiai šiai parodai atveriamose dar nematytose Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėse, kurios primins tikrą, gyvą, nenušlifuotą reivą (Lukiškių skg. 6, Vilniuje). Bilietus į parodą platina „Bilietai.lt“.
Šviežios laisvės trenksmu
Kol griūvant Sovietų Sąjungai suaugusieji Lietuvoje pratinosi prie kapitalizmo, jaunimą Vakarų laisvė užplūdo per šokių aikštelę. Iš Nyderlandų Lietuvą pasiekė reivo scena – elektroninės muzikos vakarėliai, pilni iki šiol nematytų šokių (kai šokama po vieną, o ne poromis), nevaržomų judesių, tyrinėjimo ir nenustojančių, į naują dimensiją ir patirtį perkeliančių sintetinių šokių muzikos garsų.
Naujai gimstanti nepriklausomybės jaunimo karta dar nevadino savęs reivo bendruomene, bet kūrybingi žmonės buvo išalkę kūrybinės laisvės, naujų pojūčių ir tarpusavio ryšio. Rizikuodami būti nesuprasti ir kartais net užpulti, jie patys susikurdavo savo laisvei ir naujai atrastai muzikai erdves, rengdami dažnai nelegalius ar pusiau legalius vakarėlius, kur jų nevaržė niekas.
Reivas tapo ne tik vakarėlių, bet ir socialinės transformacijos forma – bendruomenėje veikė stipri pagarbos ir priėmimo kultūra, didesnis atvirumas naujoms mintims ir patirtims. „Šis pasakojimas – apie kūnus, elektroninės muzikos ritmu judančius prieš sistemą“, – sako viena iš parodos kuratorių Justė Kostikovaitė („Roots to Routes“).
„1992–2004 m. reivo kultūra buvo ne tik apie pasinėrimą į garsus visu kūnu čia ir dabar, bet ir apie savotišką veržimąsi į ateitį. Didžėjus, kaip ir dizaineris arba žurnalistas, atrodė pačios madingiausios ir progresyviausios profesijos. Dabar, gyvendami toje ateityje, galime vėl visa tai pamatyti kitaip“, – pasakoja viena iš parodos kuratorių Egla Mikalajūnė.
Paroda, kurią kūrė bendruomenė
Unikali parodos ypatybė – jos organiškumas. Lankytojai išvys eksponatus, kuriuos Lietuvos nacionaliniam muziejui pateikė pati reivo bendruomenė – tai skrajukai, plakatai, įrašai, apranga, instaliacijos, fotografijos bei asmeniniai prisiminimai. Čia bus galima pamatyti daiktus, kuriuos paskolino ir Lietuvos reivo legendos, kaip antai DJ Saga, Matas Petrikas („EXEM“) ir daug kitų. Tai – gyvas kultūros archyvas, skirtas tolesniam ir gilesniam įvairių parodoje iškeltų temų nagrinėjimui, susidomėjimui sukelti.
„Dabar yra geriausias metas mums įamžinti savo reivo kultūrą. Nors dalies mūsų herojų, deja, nebėra su mumis (mirė ir legendinės įrašų parduotuvės „Zarraza“ įkūrėjas Jonas, ir DJ Andy iš Vilniaus techno klubo „Extra“). Bet daugybė reiverių yra su mumis ir tarp mūsų, atsimena tuos laikus, dar laiko savo namuose ir studijose apie tai pasakojančius daiktus, o svarbiausia – savyje nešiojasi prisiminimus ir pasakojimus, kaip viskas buvo iš tiesų. Iš bendruomenės surinkome daug medžiagos ir kūrinių, už tai esame labai dėkingi kiekvienam, kas prisidėjo“, – pažymi J. Kostikovaitė.
Greta autentiškų eksponatų lankytojai išvys žymių menininkų darbus, atspindinčius reivo patirtį. Parodoje dalyvauja menininkai Deividas Vytautas Aukščiūnas, Aleks Bunis-Ziog, Tony Cokes, Ringailė Demšytė, Rineke Dijkstra, Bogomir Doringer, Ervinas Faktūra, Miķelis Fišers, Liudmila (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis), Elena Krukonytė, Mark Leckey, Tania Mouraud, Robertas Narkus, Aistė Radzevičiūtė, Vegas Šimbelis ir Mirjam Wirz.
