Lietuvos nacionalinį muziejų pasiekė dovana iš Ukrainos – Odesos įkūrimo 600-mečiui skirtas medalis, įamžinantis šio uosto ištakas ir istorinius Ukrainos bei Lietuvos ryšius. Šiuos vos keliems Europos muziejams padovanotus medalius inicijavo ir rėmėjų padedama pagamino visuomeninė organizacija „Odesai – 600“.
Projekto idėja ir pats teiginys apie šešis šimtus metų visada kėlė karštas diskusijas tarp istorikų ir kraštotyrininkų, nes oficialia Odesos įkūrimo data laikomi 1794 metai. Tačiau faktai rodo, kad dar prieš Rusijos Imperijos kariuomenei 1789 m. užgrobiant turkams priklausiusį Chadžibėjaus uostą, Odesos vietoje jis veikė nuo seno. Istorinėje Jano Dlugošo kronikoje jis paminėtas XV a. pradžioje: Lenkijos karalius Vladislovas II Jogaila pasienio vietovėje Sniatyne 1415 m. vedė derybas, ir vienas iš klausimų buvo humanitarinė pagalba Konstantinopolio gyventojams, tuo metu kentėjusiems nuo turkų osmanų apgulties. Šį uostą įamžino Jogailos sprendimas padėti trijų religijų miestui ir išsiųsti laivus su grūdais iš Kačubėjaus (Kaczubyeiow) prekybos prieplaukos, statytos valdant šią teritoriją Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.
Ukrainos skulptorius Oleksandras Kovalis lietame bronziniame 14 centimetrų skersmens medalyje pavaizdavo karaliaus Vladislovo II Jogailos portretą, Abdanko herbo ženklą – W pavidalo linijinę figūrą (dažnai naudotą kazokų kilmės lenkų-lietuvių giminių) ir įkūrimo bei jubiliejinius metus – 1415–2015. Medalio reverse – XV a. burinis prekybinis laivas ir Kačubėjaus tvirtovė ant stataus Juodosios jūros kranto bei užrašai ukrainiečių kalba „Kočubiiv“ ir „Odesa“.
Iš viso buvo pagaminti tik šeši tokie medaliai. Jie bus saugomi Ukrainos nacionaliniame istorijos muziejuje, Odesos istorijos ir kraštotyros muziejuje, Pokutijos kultūros ir knygos muziejuje Sniatyne (Ukraina), Topkapi rūmų muziejuje Stambule (Turkija) ir Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Lenkija). Vertinga dovana užims deramą vietą ir Lietuvos nacionalinio muziejaus šiuolaikinių medalių kolekcijoje, kurioje užsienio autorių sukurtų lituanistinių meno kurinių beveik nėra.
