Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje: paroda apie pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę

Komentarai 3

  1. Vaclovas says:

    Gal netyčia nusimetė rašinukas, pritinkantis prie naujienos? Pakartočiau, leidus: Žiūrint į žemėlapį, štai koks matymas atsiskleidė man dėl aukštaičių-žemaičių klausimo, bendrai dėl baltų atsikėlimo į žemę, tapusia lietuvių žeme. Atrodytų, kad žengta plačiu vieningu ruožu iš Pietryčių pusės. Nei Nemunas iki Kauno, nei Neris jų neatskyrė. O Šiaurėje nuo Šventosios atsiskirta į šiaurinius ir pietinius – kurie pasklido dešinioje Nemuno pusėje – užnemuniečius. Ten, kur Nemunas išsitiesė jūros, marių pusėn, žemaičius ir aukštaičius jau skyrė pusdykrė. Kurie žemaičiai, kurie aukštaičiai? Žinoma, kad jau pagal senąjį suvokimą, Pietuose gyvenantys buvo vadinami aukštaičiais, Šiaurėje – žemaičiais.O toje plotumoje, kai dar sudarė vienumą? – Lietuva! Praeitovės žemėlapiai lyg ir patvirtina. Tad net Vytautas Didysis (ne tik jis), panašu, suklydo, aiškindamas, kad plotumų pavadinimai susiję su žemės žemėjimu, pereinant prie jūros. Dabar žemaičiai kiek pasitraukė į Vakarus, bet vis tiek esti Šiaurės Vakaruose, senųjų vilniškių (tuomečiu supratimu – lietuvių, be skirstymosi į žemaičius ir aukštaičius) – beveik neliko, aukštaičiai – visur kitur (įskaitant dzūkus, nes tie tai panašus atvejis, kaip ir “žemaičiai” pas žemaičius, turiu omenyje – įvairių slavų ir kitų kalbų skolinių prisotinta darkyta kalba tauškiančius). Šiaip, skirstymas į pietinius aukštaičius ir šiaurinius žemaičius yra įprastas ir kitose šalyse. Mūsų praeitovininkai remiasi Nyderlandų pavyzdžiu. Gal ir teisūs, bet abejočiau dar ir dėl to, jog kiek žinau, tą teigė ir senovės nyderlandų praeitovininkas savo veikale (neatsimenu pavardės). Buvo jų atsikėlelių čion. Teikėsi pritaikyti savo patirtį? Kas žino. Tik viena aišku, tam tikrų priešiškų atvykėlių skleidžiamas supratimas, kad žemaičiai žemaičiais vadinami dėl menkumo, šiurkščiai neatitinka tikrovės. Kuršių klausimas man nelabai suprantamas. Turbūt jie anksčiau atvyko prie jūros, jiems didelį poveikį suteikė vėliau atsikėlę Vakarų slavai. Tiek mintijimo. Manau, verta bent retkarčiais apsvarstyti apie būtį ne vien raštrų pagalba, pagal savo nuojauta (gal laikina) pamėginti paprieštarauti, susiremti.

  2. Vaclovas says:

    Tiesa, yra dar valdystės sąvoka – žemaičiai. Antai Žemaičių kunigaikštystė LDK ir Karūnoje. Tai jau slavų-lenkų primesta santvėra, žemaičiams ir aukštaičiams tikusi tik dėl šiokio tokio savivaldumo (vilniškius-lietuvius tųjų “apšviestųjų” banga iš esmės ir paskandinusi).

  3. Vaclovas says:

    Žiūrint į žemėlapį, štai koks matymas atsiskleidė man dėl aukštaičių-žemaičių klausimo, bendrai dėl baltų atsikėlimo į žemę, tapusia lietuvių žeme. Atrodytų, kad žengta plačiu vieningu ruožu iš Pietryčių pusės. Nei Nemunas iki Kauno, nei Neris jų neatskyrė. O Šiaurėje nuo Šventosios atsiskirta į šiaurinius ir pietinius – kurie pasklido dešinioje Nemuno pusėje – užnemuniečius. Ten, kur Nemunas išsitiesė jūros, marių pusėn, žemaičius ir aukštaičius jau skyrė pusdykrė. Kurie žemaičiai, kurie aukštaičiai? Žinoma, kad jau pagal senąjį suvokimą, Pietuose gyvenantys buvo vadinami aukštaičiais, Šiaurėje – žemaičiais.O toje plotumoje, kai dar sudarė vienumą? – Lietuva! Praeitovės žemėlapiai lyg ir patvirtina. Tad net Vytautas Didysis (ne tik jis), panašu, suklydo, aiškindamas, kad plotumų pavadinimai susiję su žemės žemėjimu, pereinant prie jūros. Dabar žemaičiai kiek pasitraukė į Vakarus, bet vis tiek esti Šiaurės Vakaruose, senųjų vilniškių (tuomečiu supratimu – lietuvių, be skirstymosi į žemaičius ir aukštaičius) – beveik neliko, aukštaičiai – visur kitur (įskaitant dzūkus, nes tie tai panašus atvejis, kaip ir “žemaičiai” pas žemaičius, turiu omenyje – įvairių slavų ir kitų kalbų skolinių prisotinta darkyta kalba tauškiančius). Šiaip, skirstymas į pietinius aukštaičius ir šiaurinius žemaičius yra įprastas ir kitose šalyse. Mūsų praeitovininkai remiasi Nyderlandų pavyzdžiu. Gal ir teisūs, bet abejočiau dar ir dėl to, jog kiek žinau, tą teigė ir senovės nyderlandų praeitovininkas savo veikale (neatsimenu pavardės). Buvo jų atsikėlelių čion. Teikėsi pritaikyti savo patirtį? Kas žino. Tik viena aišku, tam tikrų priešiškų atvykėlių skleidžiamas supratimas, kad žemaičiai žemaičiais vadinami dėl menkumo, šiurkščiai neatitinka tikrovės. Kuršių klausimas man nelabai suprantamas. Turbūt jie anksčiau atvyko prie jūros, jiems didelį poveikį suteikė vėliau atsikėlę Vakarų slavai. Tiek mintijimo. Manau, verta bent retkarčiais apsvarstyti apie būtį ne vien raštrų pagalba, pagal savo nuojauta (gal laikina) pamėginti paprieštarauti, susiremti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist