Balandžio 11– gegužės 27 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Sarbievijaus epigramų knygai – 400“.

LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vyriausiosios bibliografės parodos autorės Dalios Bikauskienės teigimu, šiais metais galime pasidžiaugti 1622-aisiais Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistu proginiu trumpų eilėraštukų, vadinamų epigramomis, rinkiniu. Tai poeto, jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) epigramų, skirtų Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui (1572–1630), knyga Charisterion, t. y. Padėkos dovana šviesiausiam ponui, didžiai gerbiamam vyskupui ir dosniausiam mecenatui Eustachijui Valavičiui. Šios knygelės tėra išlikę du egzemplioriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose.

“Minėdami jubiliejinę leidinio datą, parengėme mažąją parodą, kurioje siekiame atskleisti tam tikrus jo pasirodymo aspektus. Visų pirma turime unikalią tėvo Sarbievijaus ankstyvosios kūrybos publikaciją. Matome, kad ji pasirašyta ne savo, o trimis išgalvotais vardais, kad sudarytų įspūdį apie platų gabių jaunuolių, studijuojančių Akademijoje, ratą. Rinkinukas skiriamas vienam ypač svarbiam asmeniui, nuo kurio pastangų, užtarimo ir lėšų tuo metu daug kas priklausė, nes buvo plečiama Vilniaus jėzuitų akademija, formavosi poreikis steigti Teisės ir Medicinos fakultetus. Epigramų rinktinė leidžia pamatyti ir aukštą Akademijos leidyklos spausdinimo kultūrą, ir europinį Vilniaus universiteto auklėtinio edukacijos lygį”, – sako D. Bikauskienė.

Epigramų rašymo meną lydi kitas Baroko epochos fenomenas – mažieji grafikos kūriniai – emblemos. Jos mums kalba sentencijomis ir vaizdu, ne žodžiu pasako svarbias krikščioniškas ir humanistines tiesas. Tai patvirtina ir parodoje eksponuojamos dailininkės Žoržetės de Montenė (Georgette de Montenay, 1540?–1581) krikščioniškosios emblemos iš 1620 m. Prancūzijoje paskelbto leidinio.

Leidinuką Charisterion sudaro vienuolika epigramų ir odė. Kai kurias epigramas („Surge, Volovicias amor eiaculare sagittas“, „Divus amor pharetram collo suspendit et arcum“, „Meta volaturae steterat teres annulus hastae“, „Venatum nuper Litavos amor ibat in agros“, „Illa Voloviciis deprompta sagitta pharetris“) Sarbievijus paredagavęs paskelbė pirmojoje Lyrinių eilėraščių laidoje (Kelnas, 1625), o kai kurias („Bisgeminos olim Christo monstraverat enses“, „Virgilius quondam, telum facit ira, canebat“, „Ferrea tuba, Chalybs, argenti vulgus et auri) – 1628 metų Vilniaus leidime. Likusios trys epigramos ir odė, kaip rašo Sigitas Narbutas, regis, daugiau niekada nebuvo perspausdinamos. Teisybė, šie tekstai dar „žali“, jie nestebina gilios krikščioniškos minties ir klasikinės formos derme, taip žavėjusia vėliau poeto amžininkus.

D. Bikauskienės teigimu, egzempliorių su knygų ir rankraščių rinkiniu Biblioteka gavo 1950 m. iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos. Prieš tai knyga buvo Vilniaus meno ir mokslo muziejaus rinkiniuose, asmeninėse Antano Tiškevičiaus (1866–1919), Mykolo Pelkos-Polinskio (1785–1848) bibliotekose. Tai liudija nuosavybės įrašai ir ekslibrisai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Kaip vertinate naujieną, jog Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist