Parodos

Garsios istorinės poros portretui pozavo šių dienų žvaigždės: smuikininkė ir „The Roop“ vokalistas

„Apie Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę žinojau nedaug, maždaug tiek, kiek paprastai žino nelabai uolus gimnazijos moksleivis. Rodos, buvo įsimylėję vienas kitą, rodos, stiprios asmenybės, dar kažkas, bet nieko tikro, kas man būtų padėję įvertinti šios poros reikšmę Lietuvai ir Vilniui“, – nė nebando išsisukinėti garsi Lietuvos menininkė Miglė Kosinskaitė. Kaip taip nutiko, kad būtent jai Vilniaus Stiklo kvartalas užsakė nutapyti šiuolaikinį Žygimanto Augusto ir Barboros portretą? Ir kaip nutiko, kad būtent šis portretas įkvėpė menininkę Juliją Janus sukurti šiai porai skirtą kultūros startuolį „Slapta meilė“?

„Dėl visko kalta Julija“, – juokiasi Miglė ir pasakoja, kad viskas prasidėjo 2019 metais, kai Julija Janus ją pakvietė į romantiškiausią Vilniaus legendą pažvelgti šiuolaikinio menininko akimis. Menininkei pasirodė žavu ne tik užsakymas, bet ir bendrystė: Stiklo kvartalo užsakymas nutapyti poros portretą buvo tarsi anų dienų aidas, kai senieji meistrai gaudavo užsakymus iš miesto šeimų ar gildijų sukurti jiems meno kūrinius, pažyminčius svarbią datą ar įvykį.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Žygimantas Augustas, tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, viešai paskelbė apie savo vedybas su Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našle Barbora Radvilaite-Goštautiene. Lietuvos bajorija buvo šokiruota, tačiau priėmė šią žinią santūriai. Visai priešingai ši žinia sutikta Lenkijoje – Žygimantui Augustui teko atlaikyti sunkias batalijas su karalystės bajorijos vadovais. Mados ir kultūros ikona – kunigaikštienė buvo pripažinta ir karūnuota Lenkijos karaliene. Tačiau jos gyvenimas, it trisdešimtmečio nesulaukusios roko žvaigždės, baigėsi tragiškai. Karalienė mirė praėjus penkiems mėnesiams po karūnavimo.

 

„Istorinis portretas, o dar – dviejų legendomis apipintų asmenybių. Ir ryški meilės istorija, – bet kuriam profesionalui tai būtų nemenkas iššūkis“, – savo jausmus prisimena dailininkė. Paveikslą sukurti ir paruošti jį eksponuoti M. Kosinskaitė turėjo per neįtikėtinai trumpą laiką – iki Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės 500-ųjų gimimo metinių minėjimo buvo likę vos pusantro mėnesio.

„Nebuvau tikra, kad tai įmanoma, bet vis dėlto ryžausi pamėginti“, – sako dailininkė, tomis dienomis savo darbą pradėjusi nuo modelių paieškos. Merginą, turėjusią įkūnyti Barborą, ji rado iškart, perkračiusi savo atmintyje pažįstamus veidus. „Mano įsivaizdavimas buvo visiškai stereotipinis – Barbora daili, mėlynakė lietuvė. Talentinga smuikininkė ir modelis Juna Armonaitė kaip tik atitiko šį įvaizdį, šviesių plaukų, išraiškingų, gilių akių, mažutė, kiek riesta nosyte, dailiomis putliomis lūpomis… Bet, ak, kokia aš buvau neteisi! Viskas iš esmės pasikeitė, kai pradėjau skaityti tekstus apie Barborą ir Žygimantą, kuriuos man siuntė Julija. Stereotipinis įvaizdis žlugo, pamačiau Barborą visai kitomis akimis – tai buvo tikra dama, moteris, turinti stiprų charakterį, net jos išorė buvo kitokia – amžininkai mini tamsias ir skvarbias akis, ryškią erelio nosį. Tą patį liudija ir pagal Barboros kaukolę mokslininkų atlikta jos galvos rekonstrukcija. Šitas įvaizdis man buvo kur kas arčiau širdies, taigi teko keisti pradinį sumanymą.“

Pamėginusi prisiminti pažįstamą vyrą, kuris galėtų tapti modeliu Žygimanto Augusto portretui, Miglė suprato nieko panašaus negalėsianti rasti. Jau norėjo prašyti, kad portretui pozuotų sūnus Mantas, ir staiga prisiminė grupę „The Roop“ ir jos vokalistą Vaidotą Valiukevičių. Ryškių bruožų, skvarbaus žvilgsnio, lieknas ir artistiškas – visiškai tai, ko reikia.

 

„Tačiau tada radosi nauja problema – kaip žvaigždę pasiekti, – juokiasi dailininkė. – Esu gana drovi, nelinkusi klijuotis prie garsenybių, laimei, paaiškėjo, kad Vaidotas – itin malonus žmogus, atradęs man laiko savo tuo metu itin įtemptame grafike. Jis tikras profesionalas, iškart suprato, ko man reikia, perprato personažą, taigi man liko tik perkelti ant drobės jo portretą. Ant jo, remdamasi to laikotarpio ikonografija, lipdžiau kostiumą ir aplinkos detales.“

Dailininkės sumanytas poros portretas tarsi pasakoja apie vieną akimirką, kai karalius Žygimantas Augustas dvarui pristato savo naują išrinktąją. Situaciją abiem nelabai jauki, abu šiek tiek įsitempę, bet kartu – kupini ryžto. Pagal to meto kanonus vienas nuo kito jie stovi per pagarbų atstumą, jokių saldžių apsikabinimų, tačiau emocinį ryšį vis tiek gali jausti. „Bent jau norėčiau, kad tie, kurie žiūrės į paveikslą, jį jaustų“, – sako menininkė ir priduria, kad šiame kūrinyje ji pati norėjusi išnykti, tapti tik technine atlikėja, – žmonės portrete yra kur kas svarbesni, nei žmogus, nutapęs juos.

M. Kosinskaitės paveikslas „Slapta meilė“ tapo vienu svarbiausių Vilniaus rotušėje atidarytos parodos akcentų. Paroda pristato šiuolaikinio dizaino kūrinius, kuriuose atsikartoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės meilė, spindesys, prabanga, paslaptys, atodūsiai, skoniai ir kvapai. Specialiai parodai Lietuvos kūrėjai sukūrė Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės įkvėptą dovanų ir dizaino objektų kolekciją.

 

Projekto „Slapta meilė“, kuris jungia ir specialų maršrutą po Vilnių, ir visos Lietuvos kūrėjų bendruomenę, sumanytoja Julija Janus įsitikinusi, kad nuostabiausią legendą privalu išnaudoti Vilniaus vardui garsinti, be to, šiuolaikiniai daiktai, kuriuose gyva istorinė atmintis, mums leidžia prisiliesti prie svarbių šalies istorijos akcentų, suteikti jiems naują, daug suprantamesnę formą.

Parodoje „Slapta meilė“ Julija Janus pristato kūrybos objektus, kurie atsirado bendrystėje su stiklo kūrėja Unda Prisca, stiklo menininku Remigijumi Kriuku, mados dizainere Andra Jatautiene, grafikos dizaineriu Gajumi Eidiejumi, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos drabužių konstravimo ir siuvimo studijų skyriumi, augalinio vaško gamintojais „Flamera“, patalynės kūrėjais „Decoflux“, „De Ribas Jewellery“ juvelyrais, saldainių fabriku „Rūta“, „Art-on“ spaudinių ir tekstilės ekspertais.

Parodos sumanymą padėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros taryba, parodos kuratorius Petras Saulėnas, architektas Gediminas Stoškus.

 

Paroda veikia Vilniaus rotušėje iki gegužės 28 dienos.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 
Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button