Gegužės 30 d., antradienį, 17 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Ar ji prisikels?“ Goyos raižiniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus“. Joje pristatomi garsieji Ispanijos dailininko Francisco Goyos ciklai „Kapričai“ (isp. Los Caprichos) ir „Karo baisumai“ (isp. Los desastres de la guerra). Ispanijos ir Prancūzijos karo meninė kritika šiandien ypač įtikinamai perduoda menininko įspėjimą, kad net ir nekaltai atrodantis blogis turi būti sustabdytas, ir primena, kad baisiausias blogis yra karas.
„Karo siaubą išgyvenusio Goyos kūrinių siužetai karo Ukrainoje kontekste skamba itin aštriai ir aktualiai. Šia paroda ne tik atveriame galimybę Vilniuje susipažinti su pasaulyje žinomais grafikos lakštais, bet ir primename, kad Ukrainoje vis dar siautėja blogis“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Paroda surengta tęsiant glaudų Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus bendradarbiavimą, siekiant atkreipti dėmesį į kultūros paveldo – bendros žmonijos nuosavybės – vertę, raginant pasaulį aktyviai saugoti Ukrainos muziejus nuo sunaikinimo ir grobstymo.
Miegančio proto pagimdytos pabaisos
Goya – Francisco José de Goya y Lucientes – XVIII a. pabaigos–XIX a. Ispanijos menininkas, kurio socialinės kritikos nestokoję ir įtaigiai politinius perversmus dokumentavę kūriniai padarė stiprią įtaką Eugèneʼui Delacroix, Édouardʼui Manet, Edvardui Munchui, Pablui Picassoʼui ir kitiems Europos dailininkams. Goya tapė, kūrė eskizus gobelenams, naudojo įvairias grafikos technikas – naujoviška akvatintos technika sukūrė garsųjį ciklą „Kapričai“ (1796–1798).
„Pagrindinė „Kapričų“ tema – blogis, kuris, nuolat keisdamas išvaizdą, valdo žmoniją. Žiaurumas skatina dar didesnį žiaurumą, ištvirkimas sunaikina visus, kurie prie jo priartėja, o teisėjai tampa ne ką geresni už teisiamuosius“, – apie ciklą pasakoja parodos kuratorė Olena Shostak.
Pirmuosiuose ciklo lakštuose Goya pavaizdavo kaukę – XVIII a. meno atributą, turėjusį sukurti lengvo žaismo, smagios paslapties pojūtį. Tačiau „Kapričuose“ maskaradas – ne šventė, o visiškas melas, triumfuojanti yda, vos pridengtas blogis. Antroje ciklo dalyje veikia šlykštūs velniško pasaulio atstovai. Vieni jų įkūnija tikras žmogaus ydas, kiti – perteikia visuotinio blogio idėją. Ciklo pabaiga dviprasmiška: auštant demonai virsta žmonėmis.
„Kapričų“ atspaudus Goya pradėjo pardavinėti 1799 m. vasarį, tačiau ypatingo visuomenės susidomėjimo ar pasipiktinimo jie nesulaukė – buvo užsakyti tik 27 komplektai. 1803 m. menininkas visus spausdintus lapus ir graviravimo lakštus padovanojo Ispanijos karaliui Karoliui IV. Plačiausiai žinomas šios serijos darbas – „Proto miegas gimdo pabaisas“, kurį bus galima pamatyti ir parodoje Vilniuje.
„Karo baisumai“
Apmastydamas ispanų nepriklausomybės kovas su prancūzais, kuriose ir pats dalyvavo, 1810–1820 m. Goya sukūrė ciklą „Karo baisumai“. Karą smerkiantis ciklas niekada nebuvo rodytas viešai dailininkui esant gyvam. Darbus pirmą kartą išspausdino San Fernando karališkoji akademija praėjus 35 metams po menininko mirties. Iki 1937 m. autoriniai lakštai sulaukė dar penkių pakartotinių leidimų.
„Mirtis Goyos kūriniuose – baisi, beprasmė fizinės egzistencijos pabaiga, o ne kilni herojaus mirtis kaip žingsnis į nemirtingumą ir amžiną šlovę“, – sako parodos kuratorės.
Atskira ciklo dalis pasakoja apie 1811–1812 metų badą Ispanijoje. Jį menininkas pats patyrė gyvendamas Madride – čia maisto stygius buvo didžiausias. Paskutiniuose ciklo lakštuose vaizduojamas pokario gyvenimas, kai karalius Ferdinandas VII panaikino prancūzų priimtą liberalią konstituciją, paleido parlamentą ir pradėjo represijas prieš laisvamanius.
Abi serijas Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus įsigijo 1941 m. iš privataus asmens. Naujausi technologiniai tyrimai patvirtina, kad graviūros buvo spausdintos iš autorinių lakštų XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.
Daugiau galimybių pažinti Ukrainos muziejų kolekcijas Vilniuje
Istorinės ir meninės Ukrainos muziejų vertybės Lietuvos visuomenei pristatomos net keliuose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose. Radvilų rūmų dailės muziejuje galima apžiūrėti tapybos parodą „Nuostabieji karo pabėgėliai“ ir senosios grafikos parodą „Nuo Dürerio iki Rembrandto“, Vilniaus paveikslų galerijoje – „Senieji meistrai iš Ukrainos muziejų“, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – parodas „Kalamas ir teptukas“ ir „Žinia iš „idealaus pasaulio“. Ši iš anksto nenumatytų parodų serija, realizuota, deja, dabartinės karo būklės kontekste, yra svarbi kultūrinė, moralinė ir materialinė parama Ukrainai.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejaus, Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos, Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus rengiamas parodas globoja Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys ir Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka.
Parodos „Ar ji prisikels?“ Goyos raižiniai iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus“ atidarymas – gegužės 30 d., antradienį, 17 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Atidarymo metu specialiai parinktus kūrinius atliks kamerinis choras „Aidija“ (vadovas R. Gražinis) ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas R. Gražinis, chormeisterė G. Trimirkaitė).
Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.
