Parodos

Atsisveikinimo su paroda apie Konstitucijos epochą savaitė – Valdovų rūmų muziejaus dovanojami renginiai lankytojams

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai atsisveikina su viena ryškiausių tarptautinių parodų, kurią istorikai dar vadina šimtmečio įvykiu – paroda „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“. Iki uždarymo, sausio 16 d., Valdovų rūmų muziejus siūlo pasinaudoti proga savo akimis išvysti vieną svarbiausių Europos teisinių dokumentų – 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, taip pat – Tarpusavio įžado įstatymo originalą. Paskutinę, atsisveikinimo su paroda, savaitę Valdovų rūmų muziejus kviečia ir tuos, kurie ją jau yra aplankę: parengta įspūdinga programa papildys istorines žinias, filmų mėgėjams siūloma kino juostos apie Tadą Kosciušką premjera, ekskursijas ves parodos kuratorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir muziejaus gidai, vyks net dvi išskirtinės istorijos paskaitos apie Konstitucijos epochą.

Gegužės 3 d. konstitucija – „laimingos revoliucijos“ metas

Sausio 11 d. 18 val. Valdovų rūmuose dr. Lina BALAIŠYTĖ skaitys paskaitą „Laimingos revoliucijos“ šventės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Lina Balaišytė po ilgų ieškojimų, pervertusi daugybę senųjų dokumentų, atkūrė XVIII a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusio gyvenimo paveikslą: kokios tada buvo rengiamos šventės, kur ir kaip jos vyko, kas jose vaizduota ir apie ką kalbėta.

Pasak istorikės, „laiminga revoliucija“ Vilniaus universiteto rektorius Martynas Počobutas pavadino taikiu būdu įvykusį valdymo formos pasikeitimą, kai 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją. Reformų būtinybę suprantanti visuomenės dalis džiaugsmingai sutiko šį įvykį – ji tikėjosi, kad Konstitucijos atneštos permainos sudarys galimybę valstybei sustiprėti ir suklestėti. Tad visi „laimingos revoliucijos“ metai praėjo vyraujant visuotinio pakilimo ir patriotizmo atmosferai. Ištisus metus rengtos įvairios šventės, kuriose siekta pademonstruoti paramą Konstitucijai ir luomų vienybę. Tai buvo iškilmingos priesaikos Konstitucijai, viešos bajorų priesaikos miestiečių teisei, Konstitucijos minėjimai ir padėkos aktai, pilietinės puotos, lydimos pabūklų salvių, iliuminacijų ir proginių dekoracijų. Šventės kulminaciją pasiekė 1792 m. gegužės 3 d., švenčiant Konstitucijos metines. Deja, minėjimą, kuris Seimo sprendimu turėjo vykti kasmet, spėta surengti tik kartą, nes netrukus buvo paskelbtas Rusijos imperijos remiamos Targovicos konfederacijos aktas, į šalį įžygiavo Rusijos kariuomenė ir Konstitucijos veikimas buvo sustabdytas. Tačiau šventės atliko svarbų vaidmenį „laimingos revoliucijos“ metais, nes telkė visuomenę ir propagavo valdymo permainas, kaip valstybės stiprinimo ir kovos už jos laisvę idėją.

 

Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: https://bit.ly/3HsgJ8d 

Lenkijos dovana – susitikimai su žymiausiais mokslininkais

sausio 14 d. Valdovų rūmų muziejus kviečia į naują paskaitų ciklą „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“. Į pirmąjį susitikimą pakviestas ypatingas svečias – vienas geriausių XVIII a. Vidurio Rytų Europos politinės istorijos specialistų prof. Ričardas Batervikas-Pavlikovskis (Richard Butterwick-Pawlikowski), atstovaujantis Londono universiteto koledžui. Mokslininkas skaitys paskaitą „Abiejų Tautų Respublika nuo 1791 m. gegužės 3 d. iki 1792 m. liepos 23 d. Bandymas pateikti balansą“.

Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje inicijuoja šį ciklą siekdami įtvirtinti garbingą dviejų šalių dialogo tradiciją tarp įvairių visuomeninio gyvenimo sričių – politikos, mokslo, kultūros, verslo ir kt. – atstovų. 

 

Pasirinkta simbolinė susitikimų vieta – Valdovų rūmai Vilniuje. Lietuvos sostinė paskutiniais metais vis dažniau atkreipia pasaulio dėmesį kaip Rytų Europos diplomatijos centras. Tačiau turime ir ne mažiau šlovingą istoriją, iš kurios kai kuriems politikams šiandien būtų verta pasimokyti. Paskaitų ciklo iniciatoriai planuoja kviesti pokalbio garsius mokslo ir politikos pasaulio atstovus ne tik iš Varšuvos, bet ir iš Londono, Paryžiaus, Kijevo ir kitų svarbių akademinių centrų. Projekto partneriai: Valdovų rūmų muziejus, Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. 

Paskaitų ciklo rengėjai teigia, kad susitikimuose bus siekiama susieti XVIII ir XX a. įvykius, tapusius šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo pagrindu, ieškoma paralelių ir diskutuojama apie Abiejų Tautų Respublikos paveldo įtaką XX amžiuje.

Renginių ciklą globoja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek).

 

Į sausio 14 d. paskaitą privaloma registruotis: http://registracija.valdovurumai.lt/0j2bwsaa 

Už portretus mokėta ir briliantais, ir dėžutėmis, nusėtomis brangakmeniais

Sausio 16 -oji – paskutinė diena, kai Valdovų rūmų muziejus lauks lankytojų parodoje „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“. Nuo spalio 19 d. parodoje apsilankė 14000 lankytojų, o parodą lydinčiuose renginiuose dalyvavo dar 2500 muziejaus svečių. 

Pirmą kartą į vieną vietą surinkta tokia gausi XVIII a. antrosios pusės istorijos įvykius mūsų regione atspindinti paroda inicijavo mokslines konferencijas, diskusijas, buvo rengti tų laikų laisvės dvasia parašytos muzikos koncertai. Menotyrininkai atkreipė dėmesį į parodos itin aukštą estetinę vertę. Puikūs, geriausių Europos meistrų nutapyti portretai į parodą atvežti iš Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos muziejų, privačių fondų ir kitų kultūros institucijų. Pasak dailės tyrinėtojos dr. Dalios Tarandaitės, ypač išskirtiniai – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) portretai. Abiejų Tautų Respublikos valdovas suprato meno propagandinę prasmę ir jam patikusius portretus siuntė dovanų į užsienio diplomatines atstovybes, valstybės tarnautojams, kilmingiems didikams. Vien italų portretistas Marčelas Bačarelis (Marcello Basciarelli), pagrindinis rūmų dailininkas, sukūrė per 30 Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdų, nors valdovas pozavo gal tik 5 ar 6 kartus. Tapytojas kūrė vis naujus portretus kartodamas pozą, tačiau keisdamas aprangą: vienuose jų Stanislovas Augustas Poniatovskis nutapytas vilkintis karūnavimo drabužiais, su karališkosiomis insignijomis, kituose – šarvais ar kadetų munduru, kasdieniais drabužiais. Karalius už patikusius portretus dailininkams atsidėkodavo ne tik pinigais. Yra išlikę užrašų, kur pažymima, kad portretų autoriams dovanoti žiedai su briliantais, dėžutės, nusagstytos brangakmeniais. Tai rodė ypatingą prielankumo ženklą menininkams. Portretų kolekcijoje – ir Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi), Jozefo Pičmano (Joseph Pitschmann) sukurti darbai. Skulptoriai Andrė Le Brenas (André Le Brun)Andre Le Bren, Džakomas Monaldis (Giacomo Monaldi) kūrė valdovo biustus. 

 

XVIII a. pabaigoje išsilavinęs, geru skoniu pasižymėjęs valdovas diktavo madą kitiems Abiejų Tautų Respublikos didikams. Todėl parodoje eksponuojami 1791 m. gegužės 3-iosios konstituciją kūrusių didikų portretai yra išskirtinės estetinės vertės, nutapyti žymiausių to meto menininkų. 

Pasėta laisvės idėja vėliau atgimsta tautos sukilimu – filmo premjera apie T. Kosčiušką

Sausio 15 d. kino mėgėjus Valdovų rūmų muziejus kviečia į filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ premjerą. Režisieriaus Piotro Kornobio filmas užvers parodą „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, skirtą Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osioms metinėms. 

Pagrindinė filmo figūra, Abiejų Tautų Respublikos atstovas, karo inžinierius, generolas, JAV karo už nepriklausomybę (1775–1783) dalyvis, 1794 m. sukilimo vadas, Apšvietos idėjų žmogus ir aktyvus kovotojas už žmogaus teises Tadas Kosciuška (1746–1817) vaizduojamas dinamiškoje XVIII ir XIX a. sandūroje, kurios politinės ir kultūrinės įtampos tampa fonu, atskleidžiančiu šios istorinės asmenybės išskirtinumą ir visapusiškumą.

 

Režisierius retrospektyviai stebi T. Kosciuškos vaikystę bajorijos aplinkoje Lietuvos Brastos vaivadijoje, lemtingus būsimo talentingo karo stratego ir inžinieriaus studijų metus Jo karališkosios malonybės riterių mokykloje Varšuvoje ir Paryžiaus karališkosios gvardijos karo akademijoje, artėjančios Prancūzijos revoliucijos nuotaikų įtaką jauno karininko socialiniam ir politiniam kursui.

Patirtis JAV kare už nepriklausomybę ir karo inžinieriaus gebėjimai, kova už vergų ir juodaodžių teises, grįžimas į Lietuvą, Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės pertvarkymas, carinės Rusijos priespauda, legendinis T. Kosciuškos vardo sukilimas, patekimas į rusų nelaisvę, paskutinieji gyvenimo metai Šveicarijoje, mirtinas krytis nuo žirgo – vidinių ir išorinių virsmų kaleidoskopas kuria gyvą ir įsimintiną modernaus žmogaus portretą, atpažįstamai suskambantį šių dienų kontekste.

Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/jbfsc4l2 

Pirmą kartą po kelių šimtmečių Lietuvoje – istorijai svarbūs valstybės dokumentai

Tarptautinėje parodoje pristatoma per 200 parodos eksponatų, surinktų iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje. Iš Varšuvos atvežti Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto autentiški dokumentai.

Pasak parodos kuratorės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, „ši tarptautinė paroda – tai pirmasis bandymas Lietuvoje pristatyti spalvingą ir sudėtingą Konstitucijos epochą, pažinti Abiejų Tautų Respublikos pakilimo ir jos sunaikinimo istoriją, skatinantis mokytis iš to meto politikų padarytų klaidų, ieškoti vidinio sutarimo, nepuoselėti iliuzijų dėl užsienio šalių nesavanaudiškos pagalbos, laiku įgyvendinti būtinas permainas visuomenėje ir valstybėje, o svarbiausia – patiems rūpintis savo Tėvynės likimu. 1791 m. konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad „Tauta privalo pati save ginti nuo užpuolimo ir saugoti savo vientisumą. Todėl visi piliečiai yra tautos vientisumo ir laisvių gynėjai“, ir šiandien nepraranda aktualumo.“

Į parodą atvykęs prof. habil. dr. grafas Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski), žinomas lenkų dailės istorikas, nudžiugo ekspozicijoje išvydęs ir savo protėvio Tomo Adamo Ostrovskio (Tomasz Adam Ostrowski) portretą. Grafas T. A. Ostrovskis buvo Lenkijos Karalystės rūmų iždininkas, Abiejų Tautų Respublikos Įstatymų sargybos iždo ministras, o po Respublikos padalijimų – Varšuvos kunigaikštystės Seimo maršalka ir Lenkijos Karalystės Senato pirmininkas.

Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje prezidentas, 30 metų vadovavęs Krokuvos Vavelio karališkajai piliai J. Ostrovskis yra ne kartą konsultavęs muziejininkus Valdovų rūmų atkūrimo klausimais. Apžiūrėjęs parodą apie Konstitucijos epochą dailės istorikas teigė, kad yra nuoširdžiai nustebęs, nes nesitikėjo, kad Vilniuje išvys tokią išsamią, visą Konstitucijos epochą pristatančią ekspoziciją. Pasak mokslininko, Lenkijoje ne vienas istorikas yra tyrinėjęs to meto dailę, portretus, tačiau Lietuvoje jis išvydo dar bent dešimt jam iki šiol nematytų darbų, kuriuos Valdovų rūmų muziejus rado ir atsivežė iš nedidelių Lietuvos miestelių, bažnyčių.

Atsisveikinimo savaitės su tarptautine paroda „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ programa

2022 m. sausio 11–16 d.

Valdovų rūmų muziejus kviečia pasinaudoti paskutine proga savo akimis išvysti vieną svarbiausių Europos teisinių dokumentų – Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Konstituciją, taip pat politinei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzistencijai svarbaus dokumento – Tarpusavio įžado įstatymo originalą. Muziejus kviečia ir tuos, kurie jau yra aplankę parodą, nes paskutinės savaitės programoje – žymių Europos istorijos tyrinėtojų paskaitos, ekskursija su parodos kuratoriumi ir net filmo premjera. 

Sausio 11 d., antradienis

18.00 | Paskaita „Laimingos revoliucijos šventės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (dr. Lina Balaišytė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

Sausio 14 d., penktadienis

17.00 | Paskaita „Abiejų Tautų Respublika nuo 1791 m. gegužės 3 d. iki 1792 m. liepos 23 d. Bandymas pateikti balansą‟ (prof. Richard Butterwick-Pawlikowski, Londono Universiteto koledžas)

Sausio 15 d., šeštadienis

13.00 | Ekskursija su parodos kuratore dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene po tarptautinę parodą „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“

15.00 | Filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ premjera (režisierius Piotras Kornobis, Lenkija)

Sausio 16 d., sekmadienis

10.30, 12.00, 13.30, 15.00 val. papildomi filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ peržiūros seansai

11.00, 13.00 val. Ekskursija po tarptautinę parodą „KAD TĖVYNĖ GYVUOTŲ. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ su muziejaus gidu

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
5 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button