Birželio 20 d. 19 val. Rupert meno centre, Vilniuje, atidaroma kino kūrėjo, poeto Jono Meko paroda „Leiskite man svajoti utopijas”, kurioje pristatoma viena paskutiniųjų menininko idėjų parodai – anksčiau nepublikuotos poezijos projektas. Parodoje taip pat bus rodomi menininko filmai bei kitų kūrėjų garso kūriniai, kuriuos atrinko pats J. Mekas. Parodą „Leiskite man svajoti utopijas” lydės turininga renginių programa, padėsianti giliau pažinti meninį ir istorinį J. Meko kūrybos kontekstą bei patirti menininko kūrybinio palikimo gyvybingumą ir tęstinumą šiandien.
Ši paroda – tai asmeniškas menininko grįžimas prie poetinių šaknų, santykio su poezija ir poetiškumu gyvenime ir kitose kūrybos srityse įprasminimas. Parodoje pristatomą nepublikuotos poezijos projektą sudaro daugiau nei šimtas dvidešimt eilėraščių, atkeliavusių iš skirtingų menininko gyvenimo laikotarpių bei vietų. Nuo ankstyvosios poezijos, rašytos J. Meko jaunystėje, Lietuvoje, Biržuose ir Semeniškiuose, 4 deš. pabaigoje – 5 deš. pradžioje, eilių, sukurtų karo ir pokario metų Vokietijoje, priverstinio darbo stovyklose, kuriose menininkas su broliu Adolfu Meku praleido ne vienerius metus, iki eilėraščių, rašytų Niujorke (JAV) nuo 6 iki 10 deš. pabaigos.
Projektą pristatantis Rupert meno centras į parodą siūlo žvelgti kaip į visą gyvenimą poeziją praktikavusio Jono Meko asmeninę užrašų knygelę, darbinį juodraštį ar, kaip ją pavadino pats autorius „dulkinos poezijos“ ekspoziciją, gimusią iš rašomąja mašinėle atspausdintų eilių, sugulusių į tris sąsiuvinius. Šios menininko eilės – tai ir atskiri kūriniai, ir paruošiamoji medžiaga kitiems kūrėjo darbams (tekstams, memuarams, filmams).
Poetinį žvilgsnį „kino poetu“ tituluojamas menininkas praktikavo ne tik meninėje kūryboje, bet ir gyvenimo filosofijoje ir buityje, kurioje gebėjo pastebėti ir fiksuoti svarbias ir trapias kasdienybės akimirkas. Poezija daugelį metų emigracijoje praleidusiam J. Mekui tarnavo ir kaip prisiminimų, vizijų ir kasdienybės fragmentų talpykla, erdvė asmeninių „utopijų“ kūrimui, ir kaip būdas išsaugoti ryšį su lietuviškomis šaknimis. Šią utopijos ir poezijos sąjungą J. Meko kūryboje nurodo ir parodos pavadinimas, pasiskolintas iš vieno kolekcijoje pristatomų eilėraščių.
Svarbus parodos elementas – Onos Lozuraitytės ir Petro Išoros sukurta išskirtinė parodos architektūra – penkioms savaitėms tapsianti aktyvia erdve skirta diskusijoms, performansams, filmų peržiūroms, skaitymams, edukacinėms dirbtuvėms. Parodą lydinčios programos skatins lankytojus atkreipti dėmesį į menininko kūrybinio palikimo gyvybingumą, jo kūrybos svarbą istoriniams ir meniniams tyrimams, sąsają su šiuolaikine Lietuvos poezijos scena ir Lietuvos šiuolaikinio meno lauku.
Įvairiuose parodą papildančiuose renginiuose dalyvaus poetai, rašytojai, menininkai, literatūros vertėjai (Deimantas Narkevičius, Aušra Kaziliūnaitė, Sara Poisson, Vaiva Grainytė, Vyt Bakaitis, Monika Kalinauskaitė, Laima Kreivytė, Gabrielė Labanauskaitė-Diena, Valentinas Klimašauskas, Anastasia Sosunova) muzikantai, performanso atlikėjai (Dalius Naujokaitis, Jonathon Hafner ir Dabar Mes Esam Čia Choras, Viktorija Damerell ir Gailė Griciūtė, Žygimantas Kudirka), istorikai, kultūros tyrinėtojai (Aurimas Švedas, Violeta Davoliūtė), kino ir literatūros tyrinėtojai ir kritikai (Ramūnas Čičelis, Lukas Brašiškis) ir kiti.
Parodos ir programų kuratoriai: Justė Jonutytė, Kotryna Markevičiūtė, Yates Norton
Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Pakrantė, Vilnius Tech Park, o partneris – Lietuvos kultūros institutas.
Paroda Rupert centre (Vidilutės g. 79, Vilnius) veiks nuo birželio 21 iki liepos 21 d. (trečiadieniais 12-18 val., ketvirtadieniais 12-20 val., penktadieniais 12-18 val., šeštadieniais ir sekmadieniais 12-17 val.). Lankymas nemokamas.
Atidarymas birželio 20 d. 19 val.
