Lietuvis nuo seno darbštus, mokantis pinti, rišti, gaminti, virti, siūti, o ir darbo priemonės visada jam po ranka – žolė, medis, gintaras, savas daržas ir savo krašto tradicijos. Veiklios kaimo bendruomenės griauna nusistovėjusius stereotipus apie tai, koks ištuštėjęs, skurdus, be gyvasties ir kultūros yra Lietuvos kaimas. Gegužės 24 –26 d. „Litexpo“ parodų ir kongresų rūmuose vyksiančioje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2018” gausus būrys verslių ir veiklių vietos veiklos grupių kvies lankytojus į „Kaimo kiemą po ąžuolu“ išbandyti senuosius lietuviškus amatus ir susipažinti su archajiška, skirtingų etnografinių regionų kultūra.
100 augalų – 100 spalvų
Siūlų dažymo vietiniais augalais tradicijos mena senus laikus. Į parodą susirinkę vietos veiklos grupių atstovai rodys ne tik kaip naudojant augalus vilnonis siūlas įgauna spalvą, bet ir pasidalins dažymo paslaptimis.
„Atsivešim dilgėles, medžių lapus ir žievę, kursim didelį puodą, merksim siūlus ir juos dažysim, rodysim, kaip iš augalo išgaunamais dažais mūsų močiutės spalvindavo siūlus, o vėliau megzdavo mezginį. Visi augalai skirtingi, tad ir jų spalvų gama didžiulė. Dažant dilgėlėmis siūlas įgaus blyškią žemės spalvą, o svogūno lukštas jam suteiks bordo, rudą ar net gelsvą atspalvį“, – teigia Kauno raj. Zapyškio miestelio gyventoja Daiva Vaišnorienė, parodoje rodysianti siūlų dažymo augalais subtilybes.
Jos teigimu, dažydamas siūlus ar audinį iš gamtos surinktų produktų, niekada tikslai nežinosi, kokią spalvą įgaus dažomas daiktas. Spalvą galima tik nuspėti, o jos intensyvumą ar blyškumą parinks pati gamta. Nudažyto siūlo ryškumas ar tamsumas priklauso nuo augalo savybių, jo skynimo periodo, džiovintas jis ar šviežias, turintis mažiau arba daugiau drėgmės, tad dažymas augalais visada išlaiko šiokią tokią paslaptį.
„Dažymas – ilgas ir labai įdomus procesas, galintis užtrukti iki savaitės, kol dažas įsigeria ir tvirtai prie audinio ar siūlo prisikabina, bet parodos lankytojai galės pamatyti kur kas trumpesnį ir greitesnį, tačiau ne mažiau įdomų dažymo augalais būdą. O kad siūlo dažų spalva nepabėgtų, merksime jį į mėlynąjį akmenėlį“, – pažymėjo parodos dalyvė.
Žemaitiškam kastiniui sukti reikia žemaitiškos kantrybės
Kastinys – Lietuvos tautiniam paveldui priklausantis gaminys, kurio nemoka gaminti jokia kita tauta pasaulyje. Kastinio sukimo būdas ir receptai, perduodami kartų kartoms, pamažu nyksta iš lietuvių virtuvės. „Žmonės yra primiršę šį skanų ir gryną lietuvišką suktinį, o jaunoji karta nebežino, koks tai patiekalas ir kaip jis pagaminamas“, – sako Sandra Riepšienė, į parodą surengti kastinio sukimo pamokų atvyksianti iš Telšių rajono.
Geriausiai kastinys, anot S. Riepšienės, susisuka iš riebios kaimiškos grietinės arba riebesnio rūgpienio, ir tikro kaimiško sviesto bei prieskonių per 15 – 20 minučių sukant jį mediniu šaukštu į vieną pusę.
Pasak kastinio sukimo žinovės, kad atsiskleistų tikrasis kastinio skonis, reikia žinių ir kantrybės. „Matyt todėl žemaičiai ir sugalvojo šį patiekalą, nes patys labai atkaklūs ir užsispyrę“, – pasakoja parodos dalyvė.
„Jeigu įmerksite į puodą su vandeniu emaliuotą dubenį, kuriame suksite kastinį, labai rizikuojate jį perkaitinti, tada jis nesusisuks. Todėl patys tinkamiausi įrankiai kastiniui sukti – molinis dubenėlis, medinis šaukštas ir savos rankos. Visa šio patiekalo gaminimo paslaptis slypi kastinio sukimo temperatūroje bei tinkamo sukimo būdo parinkime. Truputį šiltas ir šiek tiek šaltas puodas užtikrina, kad pagaminsite patį skaniausią kastinį“, –autentiško patiekalo gamybos subtilybėms dalijasi Telšių rajono gyventoja.
Veiklios kaimo bendruomenės – veikli Lietuva
Specialistai pastebi, jog visa Lietuva, jos autentiškumas, senosios tradicijos, kultūrinis ir kulinarinis paveldas prasideda ne nuo didmiesčio, bet nuo kaimo. „Senosios tradicijos, kurias rodo veiklūs kaimo žmonės, sudaro mūsų kultūros branduolį, kurį turime saugoti ir stengtis, kad kuo daugiau veiklių kaimo ir miestelių žmonių šias tradicijas puoselėtų ir skleistų“, – sako Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas Povilas Saulevičius.
Anot jo, šiuometinėje „AgroBalt 2018“ parodoje dalyvaus daugiau nei 20 vietos veiklos grupių atstovų iš visų Lietuvos regionų. Jie parodos lankytojams pristatys autentiškas kultūrines ir edukacines programas.
„Mes, kaimo žmonės, atitolę nuo didmiesčių, taip pat norime turėti galimybę švęsti šventes, rodyti, kuo turtingas regionas, kuriame gyvename, norime išsaugoti lietuviškas tradicijas, jas puoselėti ir jomis dalintis su kitais“, – teigia Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Veiklioms ir kūrybingoms kaimo bendruomenėms atsiveria galimybės būti ne tik socialiai aktyvioms, bet ir gerinti tiek bendruomenės, tiek savąją finansinę padėtį, kuriant autentiškus verslus bei naujas darbo vietas. „Stiprus kaimo žmonių bendruomeniškumas, kūrybiškumas, vieningas susitelkimas yra tai, kas mus motyvuoja ir skatina žiūrėti į priekį, kuriant kaimo bendruomenių verslus“, – pažymi P. Saulevičius.
Šių metų tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje lankytojai „Kaimo kieme po ąžuolu“ galės išbandyti autentiško totoriško plovo ir šiūpos skonį, išmokti pinti krepšelius ir austi juostas, nerti spalvotus kilimus, mušti tradicinį žemaitišką kastinį, augalų dažais dažyti siūlus, dekoruoti meduolius ir išbandyti daug kitų veiklų.
Paroda „AgroBalt 2018“ gegužės 24 – 26 d. vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
