Lietuvos nacionalinis muziejus pristato lauko parodą „Šimtmetis dainos ratu“. Pasitelkiant muziejaus rinkiniuose saugomus jau įvykusių Dainų švenčių plakatus parodoje bus pasakojama šimtmetį skaičiuojanti Dainų šventės istorija, jos raida ir istorinių lūžių įtakotas virsmas. Kartu su paroda muziejus Dainų šventės dalyviams pasiūlys ir daugybę kitų galimybių prasmingai praleisti laisvalaikį.
„Plakatai yra viena paveikiausių informacijos ir vizualiosios komunikacijos priemonių. Jie ypatingi tuo, kad yra ir meno kūriniai, rodantys savo meto dailės tendencijas, ir istoriniai dokumentai, anuometinio gyvenimo liudininkai“, – sako parodą kuruojanti Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnioji muziejininkė Daiva Narkauskienė.
Dainų šventės istorija plakatų parodoje pristatoma chronologine tvarka: pirmosios Dainų šventės tarpukariu, Respublikinės dainų šventės sovietmečiu, Pasaulio lietuvių dainų šventės atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Seniausias eksponatas – pirmosios visos Lietuvos dainų šventės, vykusios 1924 metais ir vadintos Dainų diena, afiša.
D. Narkauskienė atkreipia dėmesį, jog pirmosios Dainų šventės buvo rengiamos nereguliariai, kartu minint įsimintinas istorines datas: „Tarpukarinės Dainų šventės skirtos paminėti: spaudos atgavimo 20-ties metų sukakčiai, Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėmis. Įdomu tai, kad išlikusi yra tik pirmosios Dainų šventės afiša, o Antrosios ir Trečiosios dainų švenčių išlikę tik vadovai ir programos, nei plakatų, nei afišų nėra“.
Sovietmečiu vykusių Dainų švenčių plakatai liudija apie tendenciją paversti šią šventę politiniu propagandos įrankiu sovietinės ideologijos sklaidai. Kaip atsvara tam pristatomi plakatai, išleisti JAV ir Kanadoje išeivijos lietuvių, kurie tęsė ir kūrė Dainų švenčių tradicijas savo gyvenamose šalyse.
„Dainų šventę 1946 m. Vokietijoje, Viurcburge, organizavo lietuviai, pabėgę nuo besiartinančios sovietinės okupacijos. Net atšiauriame Sibire, Igarkoje, 1953 m. tremtiniai surengė Dainų šventę. Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Australijos lietuvių išeivija Dainų šventes organizuoja nuo XX a. vidurio“, – sako D. Narkauskienė.
Atskiri stendai atspindi Dainų šventes išeivijoje ir tremtyje, pasiruošimą joms, dalyvių aprangą, Liaudies meno parodas, Dainų šventes kaip kultūrinės ir istorinės atminties įprasminimą. Parodoje taip pat pristatomos Moksleivių dainų šventės bei Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalis „Gaudeamus“.
Parodą papildo ir kita dokumentinė, ikonografinė ir videomedžiaga. Ją galima nemokamai apžiūrėti Istorijų namų prieigose, T. Kosciuškos g. 3.
Pasiūlymai Dainų šventės dalyvių laisvalaikiui
Lietuvos nacionalinis muziejus, atidarydamas plakatų parodą, Šimtmečio dainų šventės dalyviams pasiūlys ir daugybę kitų idėjų prasmingai praleisti laisvalaikį.
Nuo birželio 26 iki liepos 9 d. lankytojams su Dainų šventės dalyvio apyranke bilietas kainuos tik pusę kainos visuose Vilniuje veikiančiuose muziejaus padaliniuose: Gedimino pilies bokšte (Arsenalo g. 5), Senajame arsenale (Arsenalo g. 3), Pilininko name (Arsenalo g. 1), Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), Buvusioje areštinėje (T. Kosciuškos g. 1), Signatarų namuose (Pilies g. 26), Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20), Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26).
Muziejus ragina Dainų šventės dalyvius ypatingą dėmesį skirti Istorijų namuose šiuo metu veikiančiai parodai „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“. Tai pirmoji visa apimanti paroda, skirta Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų.
Šios parodos organizatoriai birželio 28 d. visus pasaulio lietuvius, atvykusius į Lietuvos dainų šventę, kviečia į specialų jiems skirtą renginį „Sugrįžimų diena“.
Visą dieną Istorijų namuose vyks ekskursijos po parodą su kuratorėmis ir pasivaikščiojimai etnografijos saugyklose. 18 val. renginį vainikuos tautinių šokių vakaras su pašėlusiu vyrų folkloro kolektyvu „Tankuojis“, kurių jaunatviški balsai ir skambūs instrumentai tikrai išjudins kiekvieną.
