XIV tarptautinio Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalio koncertų maratonas pasiekė finišo tiesiąją. Spalio 27-30 dienomis vyks paskutiniai šių metų renginiai. Festivalio rengėjas – valstybinis choras „Vilnius“, tęsdamas bendros dainos tradiciją – 100-mečio Dainų šventę, šių metų festivalio programą dedikavo chorinei muzikai bei tarpusavio bendrystei. Nuo rugsėjo 14 d. vykstantys renginiai visoje Lietuvoje, kvietė į dvasingumo kelionę, kurią vainikuos festivalio uždarymo koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje spalio 30 d.
Austrijos choro koncertai Alytuje ir Vilniuje
Spalio 27 d. Alytaus Švč. Kazimiero bažnyčioje, o spalio 29 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje koncertus surengs svečias iš Austrijos – Hartbergo sakralinės muzikos draugijos choras (Kirchenmusikverein Hartberg). Hartbergo sakralinės muzikos draugija buvo įkurta 1966 m. tuometinio choro vadovo Rudolfo Löschbergerio iniciatyva. Pagrindinis draugijos tikslas – puoselėti vertingą sakralinę ir pasaulietinę chorinę muziką. Šį tikslą draugija įgyvendina jau penkiasdešimt aštuonerius metus, svariai prisidėdama prie Hartbergo kultūrinio gyvenimo ir toli už jo ribų. Intensyvaus mokymosi ir repeticijų rezultatas – puikūs pasirodymai (taip pat ir bendradarbiaujant su geriausiais nacionaliniais ir tarptautiniais orkestrais), CD ir DVD įrašai, įgyta aukšto lygio mėgėjų choro reputacija. Abiejuose koncertuose choras atliks austrų ir vokiečių kompozitorių chorinės muzikos programą. Joje išimtinai XX a. kompozitorių, tokių kaip Herwigo Reiterio (g. 1941), Antono Heillerio (1923-1979), Alfredo Uhlo (1909-1992), Kurto Neuhauserio (1934-2002), Martino Pichlerio (g. 1979), Anselmo Schauflerio (g. 1970) kūriniai. Koncerte taip pat skambės ir Hartbergo sakralinės muzikos draugijos choro meno vadovo ir vyr. dirigento Johanneso Steinwenderio kūriniai.
J. Steinwenderis, Graco meno universiteto muzikos teorijos docentas (Austrija), chorui vadovauja nuo 1990 m., jis diriguos atliekamai programai Alytuje ir Vilniuje.
Dviejų didžiųjų austrų muzika Vėlinių susikaupimui
Baigiamasis tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio koncertas spalio 30 d. vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Vėlinių išvakarėse skambėsiančioje koncerto programoje išgirsime du ypatingus kūrinius: Franzo Schuberto (1797–1828) Mišias Nr.2, G-dur (D167) ir Antono Brucknerio (1824–1896) „Requiem“ d-moll (WAB 39). Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje jėgas susivienys brandūs profesionalų kolektyvai: Lietuvos kamerinis orkestras, meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas ir valstybinis choras „Vilnius“, meno vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas. Solistų partijas atliks Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Karolis Kašiuba (tenoras), Žygimantas Galinis (bosas) ir Vincenzo De Martino (vargonai).
Austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių Franzas Schubertas Mišias Nr. 2, G-dur sukūrė 1815 m., būdamas 18-os. Kaip tvirtina kompozitoriaus biografai, Schubertas savo kūriniuose niekada nieko nekeitė, nes neturėjo tam laiko. Jis netausojo savo sveikatos ir mirė būdamas 31 metų. Vienok jo kūrybinis palikimas yra itin gausus. Nuo Fr. Schuberto prasidėjo dainos – Lied – kaip naujo muzikos žanro, išaugusio iš liaudies muzikos, epocha Vakarų muzikos istorijoje. Jis sukūrė daugiau nei 600 dainų, 8 simfonijas, kūrė operas ir zingšpylius, muziką kameriniams ansambiliams, 15 sonatų fortepijonui ir 6 mišias.
Fr. Schuberto muzika buvo Antono Brucknerio (1824–1896) ankstyvosios kūrybos įkvėpėja. Būdamas 13 metų, netekęs tėvo, Antonas buvo priimtas į katalikų Šv. Florijono vienuolyno choristus. Vienuolynas pasižymėjo turtinga muzikine kultūra, būtent iš šio laikotarpio kilo ilgalaikis A. Brucknerio susižavėjimas F. Schuberto muzika. Vėliau, studijuodamas Linco mokytojų seminarijoje, dirbamas mokytojo padėjėju atokiame Vindhago kaime Aukštutinėje Austrijoje bei Kronstorfo kaime, nuo 1845 m. dešimt metų Šv. Florijono vienuolyne mokęs bažnyčios berniukų chorą jis susipažino su L. van Bethoveno, C. M. von Weberio muzika, studijavo fugos meną, renesanso, baroko kompozitorių, Vienos klasikų kūrybą, susipažino su J. S. Bacho, F. Mendelsohno-Bartholdi kūriniais vargonams.
1856–1868 m. jau vargonininkaudamas Linco katedroje A. Bruckneris susidomėjo F. Liszto, H. Berliozo, o ypač R. Wagnerio kūryba, pastarąjį vadino „meistrų meistru“. Visą gyvenimą muzikos mokėsi beveik savarankiškai, bet pasiekė ypatingų kūrybinių aukštumų. 1886 m. A. Brukneris buvo apdovanotas Pranciškaus Juozapo ordinu, 1891 m. jam suteiktas Vienos universiteto garbės daktaro vardas. Tiesa, jo kūryba pradėta pripažinti tik po 1880 m. dirigentų A. Nikišo, F. Schalko, F. Löwe, G. Mahlerio dėka. Muzikos istorijoje A. Bruckneris pelnytai tituluojamas vienu žymiausių XIX a. antros pusės simfonistų. Sukūrė 9 simfonijas, vokalinių kūrinių solistams, chorui ir orkestrui.
A. Brucknerio „Requiem“ d-moll (WAB 39) buvo sukutas 1849 m. Tai viena pirmųjų didelės apimties Brucknerio kompozicijų ir tikriausiai pirmasis reikšmingas jo kūrinys. Jau būdamas pripažintu kompozitoriumi, sulaukęs 70-ies ir labai kritiškai vertindamas visą savo kūrybą, apie „Requiem“ Bruckneris pasakė: „Tai nėra blogai!“. A. Brucknerio „Requiem“ vis dar šiek tiek lieka kitų Brucknerio kūrinių šešėlyje. Kūrinys nėra dažnas didžiosiose scenose, kaip ir nėra populiarus garsiųjų įrašų kompanijų leidybos projektuose. Tad jo atlikimas XIV tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio baigiamąjame koncerte taps išskirtine proga išgirsti ankstyvojo kompozitoriaus laikotarpio kūrinį, o kartu pasinerti į artėjančių Vėlinių prasmes.