Ilja Aksionovas – daugeliui Lietuvos klausytojų pažįstamas balsas. Šiam dainininkui 21–eri, tačiau jis jau tvirtai apsisprendęs savo kelyje. Koks gi tas apsisprendimas klausytojams dar labiau išryškės lapkričio 26 d. Vilniaus „Vaidilos“ teatre, kuomet Ilja Aksionovas, kartu su pianistu, kompozitoriumi Gustu Raudoniumi atliks subtilią prancūzų vokalinės muzikos programą. Tačiau prieš suskambant pirmiesiems G. Fauré, M. Ravelio, C. Debussy ir F. Poulenco muzikos garsams, šiek tiek pasikalbėjome su solistu Ilja, kuris sutiko papasakoti, ką jam reiškia draugystė scenoje ir jo asmeninis pasirinkimas atsiduoti klasikai.
Esi puikiai žinomas ne tik kaip klasikinės muzikos atlikėjas, bet taip pat kaip populiariosios. Kas Tave pastūmėjo eiti profesionalaus dainininko keliu?
Eiti šiuo keliu mane įkvėpė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai bei draugai. Tiesiog po truputį ėmiau suvokti, kad galiu pasiekti daugiau šioje srityje, dainuoti man patinka vis labiau. Manau, kad pop muziką gali dainuoti kiekvienas žmogus, o atlikti klasikinį kūrinį žymiai sudėtingiau. Populiarioji muzika dažniausiu atveju populiari tik čia ir dabar. Klasikinė muzika išgyveno šimtmečius ir toliau sėkmingai gyvens.
Norisi paklausti, ar jauti klasikinio muzikos mokymo pagrindą, dainuodamas pop muziką? Juk kai kurie atlikėjai nė natų nepažįsta, dainuoja iš klausos.
Labai sunku tai pasakyti, nes jau retai atlieku pop muziką, bent jau stengiuosi to nedaryti. Kartais tenka atlikti nebent populiariąją klasiką. Tačiau aš kol kas negaliu vienu metu būti ir pop, ir klasikos atlikėjas, nes tai dvi skirtingos muzikavimo praktikos.
Dėl natų galima nesijaudinti, dažniausiai pop dainininkui jų ir nereikia. Nors nepaslaptis, kad pasitaiko ir profesionaliosios muzikos atlikėjų, kurie su natomis nemėgsta „draugauti“. Tačiau, manau, jog tikru muzikantu gali vadintis tik žmogus, kuris ne tik puikiai įvaldęs savąjį instrumentą, bet taip pat yra labai išsilavinęs, turintis gilų meno, muzikos ir kultūros pažinimą.
Kuo svajojai tapti užaugęs, kuomet buvai dar vaikas?
Vaikystėje svajojau tapti prezidentu, vėliau – kosmonautu, kuo tik nenorėjau būti. Tačiau apie menus tuo metu negalvojau.
Ką veiki, turėdamas laisvo laiko?
Kai turiu laisvo laiko, einu paskaityti, tik, svarbiausia, susirasti gerą knygą. Tačiau apskritai labai mėgstu skirti savo laiką knygoms.
Tavo geriausios atostogos?
Geriausios atostogos man yra tokios, kuomet laiką praleidžiu naudingai. Net jeigu niekur nekeliauju, tiesiog būnu kažkuo užsiėmęs, kad ir kas tai bebūtų: darbas ar knygos skaitymas, repeticija, namų tvarkymas – vadinasi diena nepraėjo veltui. Tada ir atostogos praeina naudingai, ir pats neiškrenti iš vėžių. Mokyklos laikais dažnai būdavo taip, kad tik pradėdavau įsivažiuoti į darbą ir ateidavo atostogos, po kurių – vėl viskas prasidėdavo iš naujo. Dabar tokios klaidos nedarau, stengiuosi per atostogas netinginiauti, jas praleisti darbingai.
Ar turi savo mylimiausią kūrinį, kuris dažnai skamba galvoje?
Mylimiausias kūrinys, kuris dažnai skamba galvoje… Hmm, susimąsčiau, jog galbūt tokio neturiu?
Man tenka daug dirbti su skirtinga muzika, todėl vieno mylimo kūrinio ar autoriaus neturiu. Man tiesiog patinka muzika. Tačiau, dabar dirbant su prancūzų muzikos programa, man dažnai skamba šios dainos. Kartais net atrodo, kad jau gana dainų, namuose pailsėsiu. Tačiau visą laiką vaikštau niūniuodamas sau po nosimi.
Ar galėtum šiek tiek atskleisti savo ateities planų? Šiuo metu studijuoji Diuseldorfe, kaip Tau ten patinka?
Taip, šiuo metu studijuoju Vokietijoje. Nors Lietuvoje baigiau du bakalauro kursus, Vokietijoje pradėjau viską iš naujo. Mano ateities planai yra mokytis naujos dainavimo technikos, keisti blogus dainavimo įpročius, o tam reikia daug darbo. Tačiau vienas iš ryškesnių mano siekių, tai svajonė po kelių metų patekti į senovinės prancūzų muzikos ansamblį „Les Arts Florissants“.
Ką Tau reiškia, kuomet gali koncertuoti kartu su draugu Gustu vienoje scenoje?
Mes su Gustu esame geriausi draugai. Būtent scenoje ir susidraugavme, todėl šioje vietoje ir atsiskleidžia mūsų draugystė. Čia mes labai gerai vienas kitą jaučiame. Gustas puikus pianistas profesionalas, puikiai išmanantis, kaip dirbti su dainininkais. Jis taip pat neleidžia man atsipalaiduoti, visuomet padeda siekti geresnio rezultato. Be Gusto šita programa būtų neįgyvendinta, ji tiesiog liktų idėja stalčiuje.
Kalbino: Akvilė Laugalytė
