Koncertai

Hipnotizuojantis Andriaus Žlabio fortepijonas

Spalio 19 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras laukia susitikimo scenoje su pianistu Andriumi Žlabiu ir olandų dirigentu Jurjenu Hempeliu.

Po poros metų į Vilniaus kongresų rūmų sceną sugrįžtančio A. Žlabio pasirodymai Vilniuje visada sulaukia išskirtinio publikos dėmesio. Jo koncertuose pianisto spinduliuojama energija ir poveikis publikai pasiekia katarsį, apie kurį svajoja visi muzikantai, ir kuris, deja, nėra dažnas svečias koncertų salėse. O Andrius nuo mažumės turėjo šią savybę, jo, dar moksleivio, skambinimas gniauždavo kvapą bendramoksliams ir mokytojams. Pasaulio spauda negaili pianisto skambinimui išskirtinių epitetų – „kontempliatyvus ir hipnotizuojantis“ („Los Angeles Times“), „skoningas, komunikatyvus, visiškai įtraukiantis“ („The New York Times“). „Nuostabios technikos ir romantinio temperamento virtuozas, kuris grojo kaip tikras didžiųjų XIX a. fortepijono meistrų tradicijų paveldėtojas.“ („The Cleveland Plain Dealer“). Prestižinio „Grammy“ apdovanojimo nominantas vertinamas už virtuoziškumą „be pastangų“, dosnų ir visaapimantį garso skambesį, užburiančias interpretacijas ir muzikos suvokimo turtingumą. „Nuo pirmųjų Roberto Schumanno Koncerto a-moll taktų buvo aišku, kad fortepijono garsais kalba poetas. […] Andrius nupučia aukso, sidabro, naftalino ir dar kitokias dulkes, kad mums parodytų: „Štai koks jis, šis paveikslas.“ Dar dažais tebekvepiantis.“ (Edmundas Gedgaudas, „7 meno dienos“). Gimtajame Vilniuje baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją jis išvyko studijuoti fortepijono JAV Kerčio (Curtis) ir Klivlendo muzikos institutuose. Netrukus buvo pastebėtas kaip „švytinti fortepijono viltis“ („The New York Sun“).

 

A. Žlabys koncertuoja su Niujorko filharmonijos orkestru, Bostono simfoniniu orkestru, Klivlendo orkestru, Roterdamo simfoniniu orkestru, Buenos Airių filharmonijos orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, „Kremerata Baltica“ ir kt.

Klausytojai ypač vertina A. Žlabio rečitalius, kuriuose jis unikaliai skambina J. S. Bacho kūrinius, pateikdamas klausytojams per vieną vakarą ištisus siuitų, partitų ciklus, „Gerai temperuoto klavyro“ tomus.

Šįkart su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Andrius publikai pristatys vieną gražiausių ir populiariausių XX a. opusų fortepijonui ir orkestrui – Sergejaus Rachmaninovo „Rapsodiją Paganini tema“. Legendos apie garsiojo XIX a. italų smuikininko ir kompozitoriaus Niccolò Paganinio talentą, sielą, parduotą velniui, ir visokios kitokios pramanytos ir nepramanytos istorijos pasklido dar Paganiniui gyvam esant. Žmonės, išgirdę apie nepaprastą smuikininką, ėjo jo klausytis ir pažiūrėti neįprasto reginio. Stulbinantis Paganinio meistriškumas išprovokavo gandus, neva jis pardavė sielą velniui – kitaip tiesiog neįmanoma atlikti tokios sudėtingos muzikos! Jo Kaprisai smuikui solo liudija išties neeilinius techninius sugebėjimus. Paganinio paslaptis domino daugybę kompozitorių. Žymiausias jo Kaprisas Nr. 24 tapo daugelio vėliau gyvenusių kompozitorių kūrinių inspiracija. Tarp jų – Johannesas Brahmsas, Robertas Schumannas, Ferenczas Lisztas, Karolis Szymanowskis, Witoldas Lutosławskis.

 

„Rapsodija Paganinio tema“ taip pat grįsta šia tema. Kūrinį sudaro 24 variacijos. Nuostabiausias Rapsodijos momentas – svajinga, romantiška 18-oji variacija „Noktiurnas“. Sykį Rachmaninovas minėjo, čia įsivaizdavęs Paganinio susitikimą su moterimi.

Kuomet Šveicarijoje kompozitorius rašė šį kūrinį, jam buvo per 60 ir jis buvo jau keturių koncertų fortepijonui autorius, tačiau po nesėkmingos Ketvirtojo koncerto premjeros aštuonerius metus negalėjo rašyti savo mylimiausiam instrumentui. Tad po tokios pertraukos Rapsodija iššovė lyg šampano kamštis – energinga, vitališka, žaižaruojanti siautulingas pasažais.

A. Žlabio partneris koncerte bus olandų dirigentas, Utrechto konservatorijos absolventas Jurjenas Hempelis, bendradarbiaujantis su prestižiniu Amsterdamo „Concertgebouw“ orkestru, kitais Nyderlandų bei užsienio orkestrais. Kaip operų dirigentas stato spektaklius Roterdamo, Sankt Peterburgo, Tel Avivo, Bordo ir kt. teatruose. J. Hempelis užsitarnavo reputaciją kaip šiuolaikinės muzikos žinovas, dirbdamas su Asko ansambliu, „London Sinfonietta“, Schoenbergo ansambliu ir kt. Karjeros pradžioje dirigentas tapo pirmojo tarptautinio Jeano Sibeliaus dirigentų konkurso Helsinkyje (1995) laureatu, tad į koncertų programas dažnai įtraukia suomių klasiko kūrinių. Vilniuje koncertą su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis pradės J. Sibeliaus simfonine poema „Finlandia“, kurios pagrindinė tema tapo neoficialiu Suomijos himnu. Jis dar populiaresnis už oficialųjį, maždaug tokios pat svarbos suomio sielai kaip lietuviui Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“. Iki pat euro įvedimo Suomijoje Sibeliaus portretas puošė 100 markių banknotą. Kasmet gruodžio 8-ąją, Sibeliaus gimtadienio proga šalyje iškeliamos valstybinės vėliavos. Sibeliaus gimtadienis vadinamas „Suomijos muzikos diena“.

 

Koncerto pabaigai pasirinktas Lietuvoje nepelnytai retai atliekamo vengrų kompozitoriaus Béla’os Bartóko Koncertą orkestrui. Vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės modernistų kūrė savo autentišką muzikos kalbą, remdamasis folkloro tyrinėjimais. Koncertą orkestrui Bartókas sukūrė Niujorke 1943 m., kur gyveno pabėgęs iš nacių siaubiamos Europos.

Pianisto Andriaus Žlabio ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Andrius Žlabys skambina S. Rachmaninovą“ įvyks spalio 19 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietų galite įsigyti „Tiketos“, „Teatrai.lt“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.

Muzikologė Jūratė Katinaitė

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button