Pasaulinio garso pianistas ir elektroninės muzikos žvaigždė Francesco Tristano pirmą kartą koncertuos Lietuvoje. Išskirtinis pianisto pasirodymas Vilniuje, kurio metu charizmatiškasis atlikėjas ne tik koncertuos su Lietuvos kameriniu orkestru, bet ir pristatys solinę programą fortepijonui ir kitiems klavišiniams instrumentams bei elektronikai, rengiamas spalio 4 d.
Dienraštis „The New York Times“ apie 38-erių pianistą Francesco Tristano rašo, kad jo atlikimo maniera pasižymi ypatingu ritminiu gaivališkumu ir „nepaprastu spalvingumu, suteikiančiu muzikai įtraukiančios aistros“.
Francesco Tristano yra daugelio talentų menininkas: pianistas, kompozitorius, techno ir džiazo muzikos atlikėjas, savo programose suvedantis skirtingas epochas, žanrus ir stilius. Būdamas puikus klasikos interpretuotojas, ypač mėgstantis Johanno Sebastiano Bacho bei XX-XXI a. muziką, jis mielai įsitraukia ir į šiuolaikinės elektroninės – techno ir hauso – muzikos pasaulį. Jis bendradarbiauja tiek su klasikos atlikėjais, tiek, pavyzdžiui, su amerikietiškojo techno muzikos pionieriais Derricku May, Carlu Craigu ar Europos moderniojo džiazo architektu vadinamu Micheliu Portalu.
Gimęs 1981 m. Liuksemburge, F. Tristano atrado fortepijoną penkerių. Mokėsi Liuksemburge, Briuselyje, Paryžiuje ir net Rygoje pas puikius pedagogus, tarp kurių – garsus rusų atlikėjas Michailas Pletniovas, kol pateko į prestižinę Niujorko Juilliardo mokyklą. Būtent Niujorke jis ne tik įgijo puikų klasikinio pianisto išsilavinimą, bet ir susidomėjo elektronika bei klubine muzika. Dieną leisdavo Julliardo mokykloje, kur iki pamišimo tobulino savo mėgstamo J. S. Bacho muzikos interpretacijas, vakarus – Niujorko klubuose, kur irgi muzikuodavo, tik kitokiu stiliumi. Beje, J. S. Bacho „bacila“ jaunąjį atlikėją Niujorke užkrėtė viena iš garsių jo mokytojų – pianistė ir klavesinistė Rosalyn Tureck, kurią Glennas Guldas minėjo kaip vienintelę, padariusią jam įtaką.
Šiandien Francesco Tristano koncertuoja visame pasaulyje, bendradarbiaudamas su tokiais orkestrais, kaip Kristjano Järvi diriguojamas Leipcigo MDR Symphony Orchestra, BBC Concert Orchestra, Karališkasis Liverpulio filharmonijos, Ispanijos nacionalinis orkestras ir choras, Liuksemburgo filharmonijos, Nacionalinis Lilio orkestrai ir kt. Jo rečitaliai ir pasirodymai rengiami prestižinėse koncertų salėse: Paryžiaus filharmonijos „Cité de la Musique“, „Royal Festival Hall“, „Funkhaus Berlin“, „Sala São Paulo“, „Teatro Municipal“ Rio de Žaneire, o taip pat Barselonos „Sonar“, Metzo, Eviano ir kituose garsiuose festivaliuose.
Įspūdinga Francesco Tristano diskografija. Greta J. S. Bacho Goldbergo varijacijų ir koncertų klavyrui, jis įrašė visus Luciano Berio kūrinius fortepijonui, Girolamo Frescobaldi tokatas. Garsioji kompanija „Deutsche Grammophon“ išleido jo albumus „BachCage“ su J. S. Bacho ir Johno Cage’o muzika (2011), „The Long Walk“ su Dietricho Buxtehude’s, J. S. Bacho ir paties F. Tristano muzika (2012) bei jo paties kompozicijų albumą „Scandale“, kurį jis įrašė su pianiste Alice Sara Ott. Su žymiuoju kanadieču Chilly Gonzalesu firmoje „Sony Classics“ Tristano išleido albumą „Piano Circle Songs“ (2017), kuriame atsiskleidžia švelnioji, skaidrioji jo kūrybinės asmenybės pusė. Sėkmės sulaukė ir Francesco Tristano elektroninės muzikos albumas „Idiosynkrasia“ (2010), įrašytas techno muzikos guru Carlo Craigo studijoje „Planet E-communications“ Detroite.
Francesco Tristano savo kūryboje vadovaujasi šūkiu „Muzika yra muzika“, kurį Europos moderniosios muzikos klasikas Albanas Bergas kadaise pasakė garsiajam savo kolegai iš Amerikos, simfodžiazo pradininkui George’ui Gershwinui, turėdamas minty ribų tarp „rimtosios“ ir populiariosios muzikos sąlygiškumą. Juk geriau įsiklausius, J. S. Bacho muzikos ritminis pulsas gali priminti ir… elektroninį „groove’ą“.
