Šį savaitgalį šešiuose Lietuvos miestuose kino mėgėjams ilsėtis neleidžia 13-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. Kruopščiai atrinkti festivalio filmai rodomi specialiosiose bei konkursinėse – tarptautinėje ir nacionalinėje – programose. Kartu su žiūrovais filmus stebi tarptautinė komisija, kuri sekmadienį sostinėje įteiks geriausio vaidybinio, animacinio ir dokumentinio filmų prizus bei paskelbs geriausią lietuvišką trumpametražį filmą.
Šiemet konkursinėje programoje iš beveik 2000 užregistruotų filmų režisierius ir scenaristas Andrius Blaževičius, kino kritikė ir žurnalistė Monika Gimbutaitė bei prodiuserė Klementina Remeikaitė kruopščiai atrinko 41 filmą, kurie rodomi 6 tarptautinėse ir 2 nacionalinėse programose.
Festivalio žiuri komisiją sudaro režisierė Aistė Žegulytė (Lietuva), tarptautinio „Ansi” animacinių filmų festivalio (CITIA) programos sudarytojas Sébastien Sperer (Prancūzija) bei apdovanojimais įvertinta prodiuserė, nekomercinio kino gamybos kompanijos „Mindwax“ vadovė Dora Nedeczky (Vengrija).
Tarptautinės kino tendencijos – socialinių ir politinių įvykių atspindys
Kino industrija nuolat analizuoja neraminančius pasaulio įvykius. Tarptautinio „Ansi” animacinių filmų festivalio programos sudarytojo Sébastieno Sperer teigimu, darbai dažnai gimsta iš jausmų, baimių ir asmeninių minčių. Šiuolaikinį kūrėją gali įkvėpti menas, tapyba, knygos, skulptūros, folkloras ar kiti svarbūs veiksniai, kurie jį supa kasdieniame gyvenime.
„Manau, tendencijos šiame sektoriuje ir kitose kategorijose bus itin susijusios su aktualiomis temomis, tokiomis kaip ekologija, migracijos srautas, politika, kasdienis gyvenimas, lytinė tapatybė bei sprendimais, kaip su tuo kovoti”, – pasakoja iš Prancūzijos kilęs S. Sperer.
Kita komisijos narė, režisierė Aistė Žegulytė pritaria, kad šiuolaikiniai kino industrijos atstovai imasi įvairių temų, kurios jiems yra asmeniškai svarbios ir narplioja jas, ieškodami atsakymų. Šiandien kinas yra kaip niekada įvairus, tiek žanrų, tiek temų prasme.
„Prieš keletą metų esu pastebėjusi hibridinio filmo suklestėjimą, kuris mane žavi, o vaidybiniame kine labai sujaudina mažos dokumentinės mizanscenos. Vienas mėgstamiausių praėjusių metų filmų – „Fire Will Come” (rež. Oliver Laxe), taip pat hibridas. Gal šiuo metu vyrauja tendencija – filmai su ugnimi, nes dabar pasaulis tikrai dega”, – įžvalgomis ir asmenine nuomone dalinasi A. Žegulytė.
Tikisi įkvepiančių ir žiūrovams nepataikaujančių filmų
13-ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio programa pristato šviežias idėjas ir leidžia artimiau susipažinti su naujais autoriais bei jų įžvalgomis. Apdovanojimais įvertinta prodiuserė, nekomercinio kino gamybos kompanijos „Mindwax” vadovė Dora Nedeczky prisipažįsta, kad Lietuvos trumpasis filmų sektorius jai yra miglotai pažįstamas, todėl nekantrauja, kada galės praplėsti žinias apie lietuviškus trumpuosius filmus ir jų kūrėjus.
„Paskutinį kartą, kai lankiausi kino festivalyje Baltijos šalyse, žiūrėjau daugiau nei 20 vietinių filmų ir iš tiesų buvau nuoširdžiai sužavėta. Aš ieškau įkvepiančių, atskleidžiančių naujus dalykus ir įžvalgomis paremtų filmų. Negaliu sulaukti, kada pasinersiu į lietuviškus filmus, nes labai noriu pažinti šį regioną”, – su nekantrumu pasakoja D. Nedeczky.
Kitas žiūri narys, prancūzas S. Sperer, tikisi atrasti ir sutikti naujų talentų, kurie pasidalintų savo pasaulio vizija, idėjomis ir atsakymais, kaip gyventi geresniame pasaulyje: „Aš taip pat noriu atrasti priešingą nuomonę, kuri būtų eksperimentinė, šokiruojanti, svajinga ir poetiška”, – sako S. Sperer.
Anot A. Žegulytės, svarbu, kad filmai išsiskirtų iš minios, nes tik tada atsiranda prasmė išvysti filmą: „Vertinsiu ieškodama nuoširdumo savo temai, įsigilinimo į ją, įtraukiančio pasakojimo ir ieškosiu nepataikavimo žiūrovų masėms”, – pabrėžia režisierė.
Kaip išsirinkti filmą, kuris atitiktų žiūrovo skonį?
Šiemet filmų festivalyje kino spektras platus – festivalyje bus pristatyta daugiau nei 60 rinktinių trumpametražių filmų iš viso pasaulio, kurie dalyvauja tarptautiniame ir nacionaliniame konkursuose bei rodomi specialiose programose. Žiūri komisija vieningai sutinka, kad išsirinkti iš gausios programos yra išties nelengva.
Vengrų prodiuserė D. Nedeczky prieš renkantis filmą pataria kruopščiai pasidomėti režisieriaus ir filmo istorija: „ Aš dažnai pagaunu save ieškant filmo kūrėjo biografijos kataloge, kad pamatyčiau, kuriuose festivaliuose jie anksčiau rodė šį darbą. Iš kino festivalių galiu nuspėti, kaip tas filmas ar blokas atitiks mano asmeninį skonį”, – pasakoja žiūri narė.
A. Žegulytė skatina atsigręžti į save ir išgirsti savo asmeninius poreikius: „Rekomenduočiau rinktis pagal temą, kuri šiuo metu tikrai svarbi, nes, manau, kad ėjimas į filmą – tai kaip susitikimas su režisieriumi, apsikeitimas kažkuo su juo”, – teigia žinoma Lietuvos režisierė.
Jai antrina kitas žiūri narys S. Sperer, kuris mano, kad reikia atsakingai rinktis filmą ir stengtis įžvelgti paslėptą reikšmę.
„Pats svarbiausias patarimas – tai bandymas peržengti tai, ką mes matome ar girdime filme. Tai ne tik judantys vaizdai, garsas ir muzika – filmas yra kur kas daugiau. Apskritai menas yra sukuriamas tam, kad mes mąstytume toliau, jaustume emocijas ir visa tai mus sujungtų kartu. Kai filmas sujungia šiuos elementus, jis labai ilgai išlieka mūsų širdyse ir mintyse, todėl auditorijos pasirinkimas tampa tik lengvesnis, arba ne”, – pamąstymais dalinasi S. Sperer.
13-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis iki sausio 19 dienos vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Ukmergėje.
