Retrospektyvą, skirtą kino operatoriaus Audriaus Kemežio atminimui, Kinematografininkų sąjungos Kino klube ketvirtadienį, vasario 14 d., pratęs vienas garsiausių pasaulyje lietuviškų filmų – režisieriaus Arūno Matelio dokumentinis pasakojimas “Prieš parskrendant į Žemę”.
Operatorius A. Kemežys po sunkios ligos mirė pernai vasario 5 d.; per du kūrybos dešimtmečius operatorius nufilmavo pusšimtį filmų, pelnė daug nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų. Jau po operatoriaus mirties įvyko jo filmuoto vaidybinio filmo „Kvėpavimas į marmurą” (rež. G. Beinoriūtė), dokumentinių filmų „Laiko tiltai” (rež. A. Stonys, K. Briede), „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta” (rež. A. Matelis), kurių filmavimuose A. Kemežys dalyvavo su operatorių grupėmis, premjeros.
2018 m. A. Kemežiui skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija „už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį”. Keli operatoriaus nufilmuoti filmai dar laukia premjerų.
Pagerbiant operatoriaus atminimą kinematografininkų sąjungoje rengiama retrospektyva, kurią praėjusią savaitę pradėjo režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis”.
Antrame retrospektyvos vakare filmą „Prieš parskrendant į Žemę” Kino klubo publikai pristatys, kūrybinį darbą su A. Kemežiu prisimins režisierius Arūnas Matelis.
„Prieš parskrendant į Žemę” (2005) – ypatingas filmas ir jį kūrusių menininkų biografijose, ir šalies kino istorijoje. 2007 m. A. Matelis pelnė JAV Režisierių gildijos apdovanojimą „už išskirtinius nuopelnus kino režisūrai“; filmas apdovanotas pagrindiniais prizais garsiausiuose dokumentinio kino festivaliuose Amsterdame (IDFA), Leipcige, „Dokumenta Madrid”, „Zagreb DOX”, Piarnu vizualinės antropologijos festivalyje ir kt.
„Prieš parskrendant į Žemę” kalba apie onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, autoriai fiksuoja jų ir jų artimųjų kasdienybę. „Būdamas šioje sunkiai sergančių vaikų ligoninėje galėjau stebėti reiškinį, kuris mane inspiravo šiam filmui. Pamačiau, kad vaikai ir jų tėvai, nepaisant egzistuojančio nerimo ir skausmo, dažnai atrodo laimingesni už tuos, kurie yra už ligoninės sienų. Kodėl? Kaip tai gali būti?“ – sako filmo autorius A.Matelis. Filmas remiasi asmenine režisieriaus patirtimi; režisieriaus sugrįžimas su kamera į ligoninę yra mėginimas atsakyti į šiuos klausimus.
Populiaraus dokumentinio kino žurnalo „DOX Magazine” apžvalgininkė Ulla Jacobsen rašė: „Viena iš daugelio filmo teigiamybių, padarančių jį kitokiu nei dauguma filmų, skirtų šiai temai, yra ta, kad jame sugebama išlaikyti pusiausvyrą – jis, nors ir jaudinantis, nėra sentimentalus. Visos detalės atidžiai parinktos, sukomponuotos ir sumontuotos, susipinančios į puikų poetinį darbą, pilną emocijų, meilės ir pagarbos.“
Vasario 21 d. retrospektyvoje įvyks dokumentinio filmo „Moteris ir ledynas” (rež. A. Stonys) peržiūra, vasario 28 d. – vaidybinio ilgametražio filmo „Senekos diena” (rež. K. Vildžiūnas) seansas. Retrospektyvą kovo 7 d. uždarys rež. G. Žickytės dokumentinis filmas „Meistras ir Tatjana”.
Kino klubo renginiai yra atviri ir nemokami, jie vyksta kiekvieną ketvirtadienį, 18 val. Kinematografininkų sąjungoje, adresas: Vasario 16-osios g. 8; durų kodas: 25.
PARAŠYKITE KOMENTARĄ