Muzika gali gimti bet kur, o daina padeda susitaikyti net su ne tokia džiuginančia realybe. Apie tai, taip pat ir apie pokyčius, iki karo vykusius Ukrainoje bei apie saugumo poreikį, kalba Ukrainos režisierės Nadios Parfan dokumentinis filmas „Heat singers“ (liet. – Karščio dainininkai), kurio peržiūra lapkričio 22 d., antradienį, 19:30 val. įvyks dėl plataus aktualių renginių spektro žinomame Vilniaus Kirtimų kultūros centre.
Šiltame ir gyvenimiškame filme „Heat singers“ garsas ir dainos žiūrovus veda per Vakarų Ukrainos savivaldybės šildymo įmonės juokingai ilgu pavadinimu – „IvanoFrankivskTeploKomunEnergo“ – darbuotojų gyvenimus ir kasdienybę. Čia muzika gimsta iš griūvančios Ukrainos centrinio šildymo sistemos, kai atsidavusių vamzdžių montuotojų komanda skuba iš namų į namus tramdyti karštų fontanų. Dundantys radiatoriai ir aidintis metalas susipina su darbininkų dainomis.
Ivanas Vasyliovyčius ilgus metus buvo Vakarų Ukrainos savivaldybės šildymo įmonės IvanoFrankivskTeploKomunEnergo profesinės sąjungos vadovas. Jo magnum opus yra mechanikų, remontininkų, dispečerių, buhalterių ir kitų darbuotojų profesinės sąjungos choras. Liaudies ir patriotinės dainos, kurias jie atlieka repeticijose, tampa tiltu tarp praėjusio komunizmo eros ir naujosios politinės bei ekonominės tikrovės.
Filmas „Heat Singers“ – istorija apie centrinio šildymo sistemą kaip šiuolaikinės Ukrainos simbolį. Jame nagrinėjama kaip pasenusios socialinės struktūros netelpa į šiuolaikinę ekonomiką, bet, paradoksalu, toliau funkcionuoja. Darbininkų klasės kultūros pėdsakai ir žmogiška šiluma tarnauja kaip išlikimo mechanizmas didelių permainų laikais.
Režisierė Nadia Parfan šildymo įmonės darbininkų chorą stebėjo nuo pat vaikystės
Filmo režisierė Nadia Parfan studijavo kultūros studijas ir socialinę antropologiją, gavo „Gaude Polonia“ stipendiją ir baigė dokumentinio kino režisūros kursus Varšuvos Andrzej Wajda kino mokykloje. Nuo 2014 m. Nadia kuria filmus kaip rašytoja ir režisierė. Jos debiutas su filmu „Heat singers“ įvyko „Visions du Reel“ tarptautiniame konkurse, o Ukrainos kino akademija ir Ukrainos kino kritikų asociacija jį įvertino kaip geriausią dokumentinį filmą.
Nadios Parfan senelis 1960-aisiais įkūrė pirmąją centrinio šildymo įmonę ir jai vadovavo Ivano Frankivske, Vakarų Ukrainoje. Jos mama ten dirba nuo pat N. Parfan gimimo ir kiekvieną savaitę lankosi įmonės choro rečitalyje. Vieną dieną Nadia Parfan nusprendė prisijungti prie mamos nešina fotoaparatu.
„Kai atėjau į rečitalį, tikėjausi išvysti gudrius valstybės darbuotojus, apgaudinėjančius savo viršininkus – apsimetančius, kad dainuoja chore tam, kad nereikėtų dirbti. Tačiau tai, ką ten pamačiau, mane labai nustebino. Rečitaliai vyksta salėje šalia didžiulio cecho su verpimo mašinomis ir vamzdžiais. Aiškiai girdėjau choristų buvimo kartu džiaugsmą – vieną rečiausių ir gražiausių dalykų, kurie gali nutikti grupei žmonių mūsų vienišame XXI amžiuje.“,- dalijasi režisierė prisimindama kaip gimė filmo idėja.
Nadios Parfan ankstesnis filmas buvo apie du jaunus ukrainiečius, pabėgusius į Vakarus, viliantis tapti roko žvaigždėmis. Juos muzika galiausiai nuvedė ten, kur niekas nesitikėtų rasti ko nors muzikalaus. „Tam tikra prasme „Heat singers“ yra tolesnis žingsnis mano asmeninėje kelionėje tyrinėjant pačius stebuklingiausius gyvenimo dalykus: grožis yra neišvengiamas; muzika nežino ribų; kūrybiškumas yra esminis žmogaus poreikis – kartu su maistu, miegu ir šiluma.“,- pasakoja N. Parfan.
Ukrainos miestų savivaldybių tarnybos iki karo sparčiai keitėsi, kaip ir daugelis dalykų šalyje po 1991, 2004 ir 2014-ųjų Maidano revoliucijos. Kol senoji sistema buvo ardoma, vis dar stigo aiškios alternatyvos vizijos. Filmas „Heat singers“ itin aktualus nūdienos kontekste, kadangi jame vaizduojamas sugrįžimas prie pagrindinio poreikio būti šiltam ir saugiam čia ir dabar, o dar labiau – ateityje.
Renginys nemokamas, tačiau atvyksiančius į peržiūrą kviečiame savanoriškai paaukoti fondams ir iniciatyvoms, padedančioms Ukrainos kovotojams už laisvę.
