Artėjantis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) Pagrindinėje programoje šiemet pristato 7 dokumentinius pasakojimus. Pasak festivalio organizatorių, nors filmai skiriasi tema, stiliumi, forma, tačiau juos visus sieja išskirtinis autorių matymas, gebėjimas kurti daugiaprasmį ir filosofišką kiną.
„Pagrindinėje šių metų programoje – pažintys su minties ir formos originalumu pasižymėjusiais filmais ir jų kūrėjais. Mūsų nuomone, – tai geriausi darbai, kuriuos atrinkome iš daugybės šiais ir praėjusiais metais sukurtų dokumentinių filmų“, – teigia festivalį rengiančio „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė.
Melancholija, apsėdimai ir nežemiški gyventojai
„Olegas ir keistieji menai“ (Oleg y las raras artes) – vienas ryškiausių šių metų festivalio filmų. Vardindama asmeninius favoritus, V. Levickaitė pirmiausiai pamini šį. Filmo herojus – Olegas Karavaičiukas – ikona Rusijoje, tačiau mažai kam žinoma asmenybė užsienyje. Keistuolis laisvamanis, grojantis su stulbinamu užsidegimu. Jo sukurtą muziką galime išgirsti Sergejaus Paradžanovo, Kiros Muratovos filmuose. Muzikanto asmenybė tokia turtinga, kad Rusijoje jo talentui įvardinti atsirado posakis „Olego Karavaičiuko fenomenas“, mat žodžiai „muzikas“ ir „genijus“ buvo per siauri jį apibūdinti.
Jaunas režisierius Andrés Duque‘as iš Venesuelos tapo pirmuoju, pelniusiu Olego pasitikėjimą ir sukūrusiu jo portretą kine. A. Duque‘as atvyksta pats pristatyti filmo VDFF žiūrovams.
Neeiliniam susitikimui filme „Išlikimo metodas“ (To Stay Alive – A Method) kviečia ir menininkų maištininkų duetas – prancūzų provokacijų meistras rašytojas Michelis Houellebecq‘as ir JAV rokeris Iggy Poppas. Apie depresiją, psichikos ligas ir jų stigmas filme kalbama šviesiai ir su humoru, viltį teikia menininkų naudojamas „vaistas“ – kūryba. Pasakojimas sukurtas pagal M. Houellebecq‘o esė „Išlikti gyvam“. Ją filme įskaito Iggy Poppas.
Netikėtą jungtį tarp kasdienio gyvenimo ir egzorcizmo tyrinėja „Gelbėk mus nuo pikto“ (Liberami) režisierė Federica Di Giacomo. Ji stebi vieną žymiausių egzorcistų Italijoje – nepailstantį tėvą Cataldo, į kurį kreipiasi šimtai dvasines negandas išgyvenančių žmonių. „Egzorcizmo seansas – tarsi paskutinė priemonė tiems, kuriems nepadėjo alternatyvi medicina, psichiatrai ir magai. Tai savotiška visuomenės, kuri ieško greito išgijimo, metafora“, – sako autorė.
Kasdienio gyvenimo filosofija
Dokumentinius pasakojimus kuriantys talentingi autoriai turi ypatingą gebėjimą į kasdienį gyvenimą žiūrėti filosofiškai. Toks yra šveicaro Pierre‘o-François Sauter pasakojimas „Kalabrija“ (Calabria), toks yra ir iš Tbilisio kilusio Rati Oneli filmas „Saulės miestas“ (City of the Sun).
Pirmajame režisierius fiksuoja, kaip palaikai gabenami iš Šveicarijos į mirusiojo gimtąjį Italijos miestą. Tai kelio filmas, kuris įsimins jautriais, išraiškingais herojais, subtiliu humoru, gebėjimu giliai užčiuopti gyvenimo ir mirties, emigracijos ir savo šaknų praradimo temas.
„Saulės miestas“ – kiek niūrus postapokaliptinio tuštėjančio miesto atspindys. Vakarų Gruzijoje esanti Čiatura garsi tuo, kad čia anksčiau buvo iškasama kone pusė visame pasaulyje išgaunamo mangano – gyvybiškai svarbaus metalo. Tačiau dabar gyventojų gerokai mažiau, o gyvenimo sąlygos suprastėjusios. Visgi kasdienė kova už būtį, geresnį gyvenimą ir dvasios tvirtybė į pirmą planą iškelia žmogiškumą ir tikėjimą.
Pasakojimai iš už Atlanto
Pasak V. Levickaitės, į festivalio programą atrinkta ir filmų, kurie pirmiausiai sudomino tema. Tai žinomo amerikiečių režisieriaus Alexo Gibney „Nulinės dienos“ (Zero Days). Kibernetinės atakos, saugumas, valstybės paslaptys – filmas intriguoja sužinoti, kas slypi už politikų sprendimų ir neatsakytų klausimų. Kaip teigia A. Gibney, šis filmas – vienas didžiausių jo iššūkių: atsirado tik keli žmonės sutikę prabilti viešai.
Nusikelti į Ameriką siūlo ir lenkų režisierius Piotras Stasikas. Jo filmas „21 x Niujorkas“ (21 x Nowy Jork) – tai Niujorkui skirta poema, sukurta 21 herojaus. Kiekvieno jų problemos, troškimai, aistros ir viltys darniai įsipina į bendrąjį šio miesto audinį.
„Manome, kad VDFF pagrindinės programos įvairiapusiškumas suteiks žiūrovams galimybę ne tik susipažinti su naujosios dokumentikos rinktine, bet ir pamatyti slėpingus, skirtingus, bet mums artimus žmonių gyvenimus“, – apibendrina V. Levickaitė.
Festivalis vyks Vilniuje rugsėjo 21 – spalio 1 d., Klaipėdoje ir Ukmergėje – spalio 6-8 d.
