Jau šiandien Vilniuje startuoja tarptautinis gatvės menų festivalis SPOT, kurio metu šeštadienį bei sekmadienį Rotušės aikštė taps savotiška meno muge, kurioje bus galima išvysti net 11 skirtingų belgų kūrėjo – Benjamin Vandewalle kūrybinių instaliacijų – „Studio Cité”, kiekviena jų savaip perteiks žiūrovo žvilgsnį į viešąją miesto erdvę.
Kitaip nei teatre, kai pasirodymas yra kuriamas nuo nulio su kruopščiai parinktomis dekoracijomis, apšvietimu ir kūnais, Benjamin Vandewalle pirmiausia dirba su tuo, kas jau yra mieste: gatvėmis, jas sudarančiais architektūriniais elementais, praeiviais, medžiais, oru ir t.t. Apie kūrybą miesto viešosiose erdvėse, prieš pat festivalį SPOT, kalbamės su pačiu Benjamin.
Kaip Jūs pats suprantate viešosios erdvės sąvoką?
Tai labai svarbi vieta, kuria mes visi dalinamės ir fiziškai sąveikaujame su daugybe skirtingų visuomenės sluoksnių, tad manau, kad ši vieta skirta susitikti ir jungtis.
Kas yra Jūsų įkvėpimo šaltinis?
Man labai patinka klausimas, kas yra realybė, kurioje gyvename ir kas esu ,,aš”, žmogus, kuris gyvena šioje visuomenėje. Vietoj to, kad kurčiau fikcijas teatre, mėgstu spręsti šiuos klausimus kurdamas meną taip visų mūsų vadinamoje bendroje realybėje.
Kiek laiko kuriate viešosiose erdvėse? Kokius pagrindinius pokyčius per šį laiką įžvelgėte?
Praėjo jau beveik dešimt metų nuo mano darbo „Birds watching 4×4“ ir vis pagalvoju, kad šis pasirodymas kasdien tampa vis aktualesniu, nes tik taip galima sugriauti teatre nusistovėjusias ribas, netiesiogiai kontaktuojant su visais, kurie gyvena viešoje erdvėje.
Koks buvo Jūsų pirmas pasirodymas priešais publiką?
Mano pirmas pasirodymas viešumoje buvo ,,Birds watching 4×4”, kuomet tiesiogine to žodžio prasme teatro tribūną iškėlėme iš teatro ir naudodami 4-tą sieną kaip vietą ar netgi mechanizmą, tam, kad skirtume mąslų būdą žiūrėti ir kurti pasirodymą per realybę. Tad ne tai, kas nutinka scenoje tampa teatru, bet kiekviena diena yra teatras.
Kokius didžiausius iššūkius galite įvardinti kuriant viešojoje erdvėje?
Didžiausi iššūkiai yra susiję su logistika, oro sąlygomis ir t.t. Meninis iššūkis – kaip pritraukti dėmesį ir sukurti ,,rėmą”, nes būtent tai yra pirmas dalykas, ko reikia, norint kurti viešosiose erdvėse.
Menas viešosiose erdvėse yra pilnas siurprizų. Ar galėtumėte pasidalinti nors keliomis situacijomis, kurios buvo įsimintiniausios, ryškiausios, o gal net labiausiai nuliūdinusios?
Galiu pasidalinti labai daug smagių istorijų, tačiau pirmoji, kuri šauna į galvą – ,,Birds watching 4×4”, atliktas Marselyje, keliaujant per miestą, aplink marokiečiams pardavinėjant kilimus. Gatvė buvo tokia stati, kad visos gatvės prekeiviai mums padėjo gabenti dėžę, nes ji vis strigdavo. Norėdami atsidėkoti už pagalbą, nusprendėme surengti jiems atskirą pasirodymą ir padovanojome jiems į jį nemokamus bilietus. Visi marokiečiai sakė, kad ateis, tačiau pasirodymo metu nei vienas nepasirodė.
Esu sukūręs instaliaciją – interviu vienam priešais kitą. Atsimenu, kaip jį darėme gatvėje, istorijos iš praeivių buvo tokios įdomios. Pamenu, kaip viena itin gražiai apsirengusi mergina, kuri nebuvo nuolatinė teatro lankytoja, po penkių minučių apsilankymo instaliacijoje išėjo apsiverkusi, o kitą dieną atsivedė visus savo draugus. Tai puikus pavyzdys, kaip galima pasiekti netikėtą auditoriją.
Pamenu ir dar vieną istoriją. Prie manęs priėjo vaikinas, kuris paklausė, ar aš esu instaliacijos sumanytojas, pasakiau, jog taip. Tada jis papasakojo istoriją, kad jo mama tądien po daugybės metų pabudo iš komos ir jis turėjo intensyvų bei jaudinantį akių kontaktą su ja, tada nusprendė pasivaikščioti po miestą, pakeliui užsuko į instaliaciją, kurioje ir vėl turėjo ilgą akių kontaktą.
Menas viešosiose erdvėse ypatingas ir stiprus tuo, kad žmonės nepriima sprendimo ateiti ir jį pamatyti. Dažniausiai jis aptinkamas netikėtai ir tai sukuria visai kitokią reikšmę. Po „Birds watching 4×4” pasirodymo žmonės išeidavo lyg užburti ir mano nuomone taip yra dėl to, kad jie gaudavo emocionaliai gilesnę patirtį savo kasdienybėje ar gatvėje, kuria jie vaikšto tiek daug metų, mato tokią pačią ir staiga, iš niekur, atsiranda estetika ir grožis, todėl tai juos taip stipriai ir paveikia.
Šįkart Benjamin Vandewalle Vilniuje su patyriminėmis instaliacijomis „Studio Cité”, kurias patirti bus galima jau šį šeštadienį ir sekmadienį, Vilniaus Rotušės aikštėje. Šios instaliacijos vers mus panaudoti pojūčius kitaip ir stebėti, patirti realybę nauju kampu. „Studio Cité” instaliacijos veikia autonomiškai, tačiau nuolat rezonuoja viena su kita turinio ir formos atžvilgiu, o svarbiausia jos sąveikauja su auditorija ir miestu.
Festivalis SPOT vyks liepos 7-10 dienomis, Vilniaus viešosiose erdvėse, jo programa nemokama.
