Festivalio organizatoriai teigia, kad norint rasti naudingų sveikatai grybų, nereikia laukti visiems įprasto grybavimo meto – rudens. Grybai mus supa ištisus metus ir dažnai yra plika akimi nematomi. Tuo įsitikinsite pirmajame Lietuvoje Grybų festivalyje „Pjaunu grybą“, kuris vyks gegužės 16 – 18 d. Trakų rajone, „Gervių lizde“.
„Dažnas lietuvis gerai pažysta tik tris grybus: baravyką, voverušką ir raudonąją musmirę, kurią rinkti Lietuvoje yra uždrausta. Dar yra progresyvių lietuvaičių, kurie yra girdėję apie psichodelinius grybus ir skaito save labai daug apie tai išmanančiais. Čia ir baigiasi visos mūsų žinios apie grybus. Besidomint grybais ir skaitant mokslinę literatūrą labai greitai supranti, kokios svarbos ir dydžio yra visa apimantis grybų pasaulis, kaip jis veikia žmogaus, visos augmenijos ir gyvūnijos gyvenimą ir kad mes apie tai beveik nieko nežinome.
Du rudenius mes organizavome projektą „Grybų parkas“, kurį aplankė ne vienas tūkstantis lietuvių, ir ten bandėme skleisti platesnes žinias apie grybus, bet žmonės džiaugiasi tik voveruška ir baravyku, jiems to pakanka. Mes norime griauti nusistovėjusias nuostatas ir mitus, norime nuvesti į mistinį grybų pasaulį ir mokytis su juo susidraugauti. Drauge su festivalio partneriais, jau daug metų Lietuvoje auginančiais grybus ir prekiaujančiais maisto papildais su grybais „Pjaunu grybą“, nusprendėme pakviesti lietuvius į švietėjiško pobūdžio festivalį, kuriame viena pagrindinių dalių bus mokslinė konferencija apie grybus.“ – pasakoja viena iš festivalio organizatorių, „Gervių lizdo“ įkūrėja, rašytoja Birutė Jakučionytė.
„Festivalio tikslas – edukuoti, supažindinti visuomenę su mažiausiai ištirta ir, greičiausiai, labiausiai mistifikuota, gyvų organizmų karalyste – grybais. Su pastaraisiais, kaip žinia, dažną lietuvį sieja gilios tradicijos ir ypatingas ryšys.
Mokslininkai iš įvairių Lietuvos universitetų ir įstaigų: VU, LSMU, Gamtos tyrimų centro, Santaros klinikų, Lietuvos Sporto universiteto – dalinsis naujausiais moksliniais tyrimais. Savo sričių specialistai dalinsis žiniomis apie fitoterapiją, sveiką mitybą, ilgaamžiškumą, miškus ir grybavimo tradicijas. Bus daugybe edukacijų ir išskirtinių patirčių, pavyzdžiui, ne tik pamatysime, tačiau ir išgirsime kaip skamba augantys grybai“ – apie festivalį pasakoja kitas jo organizatorius, įmonės „Pjaunu grybą“ vadovas Tomas Varnas.
Festivalis apjungs žinias, edukacijas, pramogas, muziką, potyrius. Daugybė žinomų savo srities profesionalų skaitys pranešimus grybų tema: Sandrija Čapkauskienė (LSU docentė, biomedicinos mokslų daktarė, mitybos specialistė) kalbės apie grybų poveikį imuninei sistemai, hormonų balansui ir lėtesniam senėjimui; Lina Raudonė (LSMU profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja biofarmacinių tyrimų laboratorijoje) su kolegomis papasakos apie Amanita (liaudiškai – musmirių) genties grybus – nuo gamtos paslapties iki jų taikymo; Jurga Motiejūnaitė (mikologė, biomedicinos mokslų daktarė, „Sengirės“ fondo ambasadorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja) papasakos kaip grybai formuoja žmonijos gyvenimą; Vaidas Dirsė (genetikas, Santaros klinikų profesinių sąjungų pirmininkas) skaitys pranešimą apie grybų poveikį ilgaamžiškumui.
Planuojamas Grybų festivalis – mokslo ir pramogų, įvairių terapijų ir edukacijų sintezė, todėl jame lauks ir smagioji, muzikinė dalis: dainuojamosios poezijos vakaras su Aurimu Liudvinovičiumi, akustinis Andriaus Kaniavos koncertas, linksmins svečiai iš Estijos – „Kangelased“, gros Aleksandras Makejevas, vyks spektaklis „Grybų karas”, karnavalinė eisena su grybų kostiumais – festivalio lankytojai kviečiami atsipalaiduoti, linksmintis ir patirti lėtą buvimą, išragauti patiekalus su grybais, kuriuos čia pat gamins „Gervės virtuvė” ir „Mona Ližė“.
Grybų festivalis vyks tvaraus vartojimo principais sukurtoje stovyklavietėje „Gervių lizdas“, todėl teritorijoje griežtai draudžiama vartoti alkoholį ar kitaip svaigintis. Kuriant „Gervių lizdą“ panaudota daugybė dėvėtų, atiduotų daiktų, senų langų ir durų, pastatai drėbti iš molio ir šiaudų. Teritorijoje rasite šimtus kūrybinių sprendimų kaip panaudoti, perdirbti, prikelti antram gyvenimui tai, kas jau atrodė nereikalinga.
